Politika Politika

Lietuviai pradeda nusivilti savo šalimi

Vaizdo šaltinis: ria.ru
 

Demokratijos veikla Lietuvoje nepatenkinti 59 proc. lietuvių. Šis rodiklis kasmet didėja, kasmet didėja ir emigracijos srautas. Lietuviai masiškai nusivilia savo valstybe ir šalyje susiformavusia „demokratija“, kuri nėra demokratija.

Sociologinės apklausos duomenimis, kurią ELTos užsakymu pravedė Baltijos tyrimai, 2015 metų liepos mėnesį demokratijos veikla Lietuvoje buvo nepatenkintas 51 proc. lietuvių.

Tų pačių Baltijos tyrimų duomenimis, 2016 metų rudenį demokratijos veikla savo šalyje buvo nepatenkinti 55 proc. Lietuvos piliečių.

Pagaliau, šių metų kovą pagal Baltijos tyrimų apklausą neigiamai Lietuvos demokratijos lygį vertino 59 proc. respondentų. Teigiamai demokratijos lygį vertina 34 proc. respondentų — tik kas trečias lietuvis.

Tokiu būdu skaičius lietuvių, nusivylusių lietuviška demokratija, kasmet auga.

Palyginkime Lietuvos sociologų statistiką su šalies emigracijos statistika. Pagal 2016 metų rezultatus, Lietuva mušė pasaulio depopuliacijos rekordus, kasmet prarasdama 1,5 proc. gyventojų. Lyginant su praeitais metais, emigracija iš Lietuvos padidėjo 6,5 proc. Na, o 2015 metais, lyginant su 2014-aisiais, emigracija buvo ūgtelėjusi 21,6 proc. Šių metų kovą iš Lietuvos emigravo 4607 žmonės, o tai 1129 žmonėmis daugiau, nei 2016 metų kovą.

Šie skaičiai — europietiškas rekordas. Statistikos departamento duomenimis, 2017 metų kovo 1 dieną Lietuvoje gyveno 2,849 milijono žmonių, o tai 39,2 tūkstančio mažiau nei prieš metus. Pagrindinė tokios depopuliacijos priežastis — gyventojų emigracija.

Šių metų „didžioji kelionė“ iš Lietuvos pagal savo apimtis sumušė visų praėjusių metų rekordus. 2017 metų sausio mėnesį buvo gauta 15 tūkstančių išvykimo iš Lietuvos deklaracijų, o tai triskart daugiau nei 2016 metų sausį — tada buvo paduotos 5082 deklaracijos. Ir štai po metų — jų jau 15388. Arba emigracijos srautas per metus tikrai triskart išaugo, arba tikrieji praėjusių metų gyventojų išvykimo skaičiai buvo ženkliai sumažinti, ir šiandien Lietuvoje gyvena ne daugiau kaip 2,5 milijono žmonių.

Emigracija iš Lietuvos — gyvybinga naujos kartos strategija. Pagrindinis emigrantas — jaunimas: 52 proc. praeitų metų pirmąjį pusmetį išvykusių — 18–35 metų žmonės. Šalį palieka aktyviausi, besistengiantys kopti karjeros laiptais. Lietuva praranda naujas kartas ir kvalifikuotus svarbiausių sferų specialistus.

Emigracija iš Lietuvos — gyvybiška naujos kartos strategijaEmigracija iš Lietuvos — gyvybiška naujos kartos strategija

Palyginkime dvi rodiklių grupes. Nepasitenkinimas Lietuvos demokratijos institutų veikla kasmet didėja, didėja ir emigracija. Ar nėra čia užčiuopiamas ryšys? Ar emigracija netapo to nepasitenkinimo pasekme?

Lietuviams sava šalis vis labiau kelia nusivylimą: daugumą Lietuvos piliečių netenkina valstybės veikla, o emigracija kasmet muša pasaulinius rekordus.

Ar gali tai kelti nuostabą, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausybių darbą? Pagal visas demokratines normas šalies vyriausybės keičiasi kas ketveri metai, tačiau jų veikla nekinta, ir joms būdingas neveiklumas pagrindiniais klausimais, aktyviai spręsti kuriuos buvo žadėta rinkėjams.

Antroji iš eilės koalicija Lietuvoje įšoka valdžion nuo socialinių pažadų tramplino. Buvusi socialdemokratų vyriausybė žadėjo vadovautis šalies viduje socialiai orientuota politika ir atsisakyti savo pirmtakų konservatorių geopolitinio „donkichotiškumo“, o užsienio politikoje siekti susitaikymo su kaimynais — Rusija, Lenkija, Baltatusija.

Nieko nepadaryta: vietoj socialinės politikos, kaip svarbiausio prioriteto, sulaukta „Rytų partnerystės“, ginklų tiekimo Ukrainai, raginimo visiškai diplomatiškai izoliuoti Maskvą, kovos su Baltarusijos atomine elektrine. Net su lenkais nesugebėjo susitaikyti.

Dabartinė „valstiečių“ ir socialdemokratų koalicija po vyriausybės praėjusių metų rudenį suformavimo svarbiausia Lietuvos problema įvardino demografiją ir vėl pažadėjo vykdyti socialiai atsakingą politiką tikslu „išsaugoti“ lietuvių tautą.

„Jeigu sėsdami į lėktuvą žmonės tikėtų, jog namuose rytoj bus geriau, jie persigalvotų skristi“, — pareiškė rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis konferencijos, skirtos naujos vyriausybės formavimui, metu. Kaip tada tvirtino naujos valdančiosios partijos vadovas, naujai suformuota vyriausybė girdi „demografinės bombos tiksėjimą“ ir pasirengusi kovoti dėl demografinės situacijos Lietuvoje gerinimo. Lietuvos demografijos gerinimui reikėjo terapijos komplekso. „Egzistuoja daug sisteminių klausimų: švietimas, sveikatos apsauga, ekonomikos vystymasis, regionų politika. Aš manau, svarbiausia — švietimas, jo kokybė, kad žmonės turėtų darbą Lietuvoje ir tas darbas būtų gerai apmokamas“, — sako LŽVS lyderis.

Ramūnas KarbauskisRamūnas Karbauskis

O kuo gi savo darbą pradėjo naujoji vyriausybė?

Nuo švietimo sistemos mažinimo: Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija anonsavo praeitų metų pabaigoje, jog bus uždaryta dauguma šalies universitetų.

Kokia tai prasme valdančiosios partijos pirmininkas nesumelavo. Kalbėjo, jog pagrindine depopuliacijos mažinimo priemone jis mato švietimą; „žaliųjų“ vyriausybė ir pradėjo nuo depopuliacijos. O iš tikrųjų tai — pasityčiojimas.

Priešrinkiminės kampanijos metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga siūlė įvesti valstybines subsidijas jaunų šeimų būstams. Ir kur jos? Lenkų konservatoriai 2015 metais taip pat žadėjo — ir netrukus, patekę valdžion, pasiūlė programą „Šeima+”. Tačiau visokio plauko Lietuvos partijos po pergalės rinkimuose visus pasiūlymus ir pažadus gyventojams pakeičia „rusų grėsme“. Priklausant nuo užsienio politikos konjunktūros prie šios pagrindinės grėsmės jos dar gali pripliusuoti „baltarusių grėsmę“ (kaip šiuo metu dėl atominės elektrinės) ir „lenkų grėsmę“ (kuri lietuviškiesiems nacionalistams rusens amžinai, kol Lietuvoje gyvena nenorintys tapti lietuviais lenkai).

O šiaip Lietuvoje niekas nesikeičia — visiškai nesvarbu, kas laimi rinkimus ir formuoja vyriausybę. Tai, kad egzistuoja politinė alternatyva, po rinkiminės kampanijos pasireiškia kaip iliuzija.
Dalia GrybauskaitėDalia Grybauskaitė

Socialdemokratai 2012 metais atrodė alternatyva konservatoriams. „Valstiečiai“ 2016-aisiais reiškėsi kaip alternatyva socialdemokratams. Į Dalią Grybauskaitę 2009 metais žiūrėta kaip į alternatyvą politinei elitai. Tačiau po rinkimų Lietuvos visuomenė pamatė tą pačią politinę pelkę, o žodis „permainos“ buvo išskraidintas į šiukšlyną.

Ir todėl dauguma lietuvių nusivylė politinių institutų darbu. Net du trečdalius gyventojų netenkina tokia „demokratija“. Balsuok nebalsavęs — vis tiek išlįs dėdulės Landsbergio ausys.

Tame ir glūdi emigracijos iš Lietuvos esmė — emigracijos, kuri didėja didėjant gyventojų nusivylimui Lietuvos valstybe ir joje sukurta „demokratija“. 

Straipsnis lengvai skaitomas ir kitomis kalbomis: