Pastaraisiais dvejais metais Pabaltijis ginkluojasi šūkaudamas apie „grėsmę iš rytų“. Auga kariniai biudžetai, Lietuvoje grąžinama privalomoji karinė tarnyba. Aktyvus militarizavimas neapsieina be skandalų: korupcijos šešėlis pirkimų metu, netinkamas naujokų aprūpinimas ir tarnybos sąlygos. RuBaltic.Ru pateikia penkis būdingus siužetus, kaip nesąžiningi Pabaltijo kariaunos atstovai ir jų vakarietiški draugai naudoja savo tikslais „rusų grėsmę“.
Nešaudančios kulkos
Latvių šauktinė kariuomenė — „Zemesardze“ gavo netinkamus šaudymui šovinius. Vietoj treniruočių zemesargai priversti valyti šautuvus. Nekokybiškus šaudmenis pateikė Slovėnijos kompanija. Šiuo metu šalys ieško kompromiso, — pranešė Nacionalinių karinių pajėgų (NKP) vadas Raimonds Graube.
Epizodas su šoviniais — ne pirmas atvejis, kai problemos atsiranda dėl karinių pajėgų tiekimo. Šių metų balandžio mėnesį latvių šauktiniai turėjo problemų su pionierių kastuvėliais.
Mokymų metu zemesargai privalėjo užgrobti patrulių bazę. Kai jie pradėjo kasti žemę, kastuvėliai ėmė lūžti. Iš 30 kastuvėlių per 5 minutes sulūžo 14. Netinkamus kovai su „rusų agresija“ kinų gamybos kastuvėlius latvių šauktiniams pateikė AB „Zommers“. Kodėl konkursą laimėjo nekokybišką produkciją gaminusi firma, taip ir liko paslaptimi.
Šarvuotas „sekond-chend“
Klykiant apie „rusų grėsmę“ galima nemažai uždirbti. 2014 metų rugsėjo mėnesį Didžioji Britanija ir Latvija, kurios politikai kasdien laukia agresijos iš rytų, pasirašė kontraktą dėl 123 vikšrinių šarvuotų transporterių įsigijimo (Combat Vehicle Reconnaissance Tracked). Kontrakte įrašyto sandėrio suma — 48,1 mln eurų. Į šią sumą įeina remonto ir modernizavimo išlaidos, ką patvirtina britų vyriausybės tinklalapio informacija.
Jungtinė Karalystė ne tik padėjo Pabaltijo sąjungininkams, bet ir neblogai sutaupė dėka brangiai kainuojančio utilizavimo, ką be jokios diplomatijos pakomentavo britų gynybos ministras Maiklas Felonas. Pagal britų normatyvus, ši technika 2020 metais turi būti nurašyta.
Užsigulėjusios ginkluotės pardavimas nereikliems naudotojams — dalykas įprastas. Tik va Latvijos pėstininkų aprūpinimo šarvuota technika kaina šiek tiek ūgtelėjo. Penkis kartus!
Iki 249,5 mln eurų. „Papildomai įsigyjame ryšių ir ugnies valdymo priemones, o taip pat prieštankinius ginklus. Tokiu būdu 123 karinės technikos vienetai kainuoja maždaug 108 milijonus eurų,“ — išlaidų augimą komentuoja Gynybos ministerijos sekretorė spaudai Vita Briže.
Likę 149 su kaupu milijonai eurų bus skirti techniniam aptarnavimui, šaudmenims, personalo apmokymui, simuliatorių įsigijimui ir „sukūrimui Adaži naujo kliūčių ruožo“. Suma pateisinama, jei vien tik kliūčių ruožui numatytas auksinis uždulkinimas. Bet ir šiaip kova prieš „rusų grėsmę“ — amatas ypatingas, tad ir Rygos, ir Londono „kovotojams“ vertėtų numatyti priedus prie atlyginimų.
Nugalėtojas žinomas iš anksto
Kaimyninėje Lietuvoje perkant pasipriešinimui agresijai iš rytų skirtą šarvuotą techniką taip pat šmėstelėjo korupcijos šešėlis. 2015 metų rugpjūčio mėnesį vyriausybė leido Krašto apsaugos ministerijai organizuoti konkursą dėl kovinių mašinų pėstininkams įsigijimo. valstybės gynimo taryba nutarė pradėti derybas su vokiečių konsorciumu Artec dėl šarvuočių „Boxer“ pirkimo. Tai didžiausias istorijoje Lietuvos kariuomenės sandėris. Kontrakto suma — 300 mln eurų.
Abejonės dėl pirkimo skaidrumo atsirado po to, kai Lietuvos gynybos pramonės asociacijos direktorius, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus paskelbė atvirą laišką, kuriame pranešė dar prieš metus iki konkurso žinojęs, kad laimės „Boxer“.
Šarvuočių „Boxer“ kaina gali 35 proc. viršyti kitų kompanijų pasiūlymus, tvirtino Tutkus. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas-Vytautas Žukas kaltinimus atmetė. Brangiai kainuojantis sandėris įvyko.
Šalta tarnyba
Praėjusiais metais oficialusis Vilnius grąžino šaukimus į savo reguliarią kariuomenę. Lietuvoje buvo įvestas mišrus karinių pajėgų modelis: tarnauja profesionalūs kariškiai, tarnauja naujokai. Būtent nuo tada Dalią Grybauskaitę lydi visokiausi skandalai. Pavyzdžiui, sausio mėnesį tie naujokai, kurie netoli Pabradės buvo mokomi „stabdyti“ Rusiją, pasiuntė į šalies žiniasklaidos priemones prašymą padėti. „Pas mus labai šalta, krosnis neveikia, kojos pamėlynavo, niekas nesiruošia sutvarkyti apšildymo. Vadovybė į mūsų prašymus nekreipia dėmesio. Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį teko miegoti esant 20 laipsnių šalčio,“ — skundžiasi naujokai. Nieko nuostabaus: „kareiviškas“ patalpas nebuvo numatyta paversti gyvenamosiomis.
„Mes nakvojame arba prausyklose, arba dvokiančiuose tualetuose. Mes praktiškai miegame vienas ant kito, nes ten labai mažai vietos,“ — taip piešia niūrų kasdienybės vaizdą vienas iš Pabradėje atsidūrusių naujokų.
Naujokų aprūpinimo sąskaita, švelniai tariant, taupoma. Kariuomenė patiria sanitarinius praradimus. Apsinuodijimo maistu ir nekokybiškos medicininės pagalbos atvejai kariuomenėje ne kartą buvo atkreipę žiniasklaidos dėmesį, sulaukė visuomenės rezonanso. Kariuomenė — ne sanatorija, — taip į kritiką atsako jos vadovybė. Žinoma, ne sanatorija, jei mokymų metu kareiviai turi miegoti pigiose palapinėse be dugnų. O tokios nakvynės pasekmės — ne tik sloga. Gegužės mėnesį vienas iš Lietuvos naujokų sugebėjo sukaupti ant savo kūno virš 100 erkių. „Jei tiksliau, į jį įsisiurbė 201 erkė. Pats mačiau. Dvi medicinos seselės traukė 40 minučių,“ — pasakoja vargšo naujoko tarnybos draugas. „Erkės mėgsta šilumą ir drėgmę, jos lenda į palapines“.
Kitais metais Lietuvos karinis biudžetas padidės 150 mln eurų, jis sudarys 725 milijonus, arba 1,77 proc. šalies BVP. Gal bent tada kareivinėse bus šilčiau, o palapinėse atsiras dugnai? Priešingu atveju, erkės, apsinuodijimai ir kitokie Lietuvos kariuomenės buities „džiaugsmai“ „iššienaus“ jos karines pajėgas dar iki „rusų įsiveržimo“.
„Auksinis“ sietelis
Lietuvos kariuomenei skirtų lėšų naudojimas apgailėtinas. 2014 metais respublikos karinės pajėgos mokėjo už įvairius virtuvės reikmenis aštuonis kartus brangiau nei rinkos sąlygomis. Lentą produktams pjaustyti kariškiai pirko už 180 eurų, kai parduotuvėje tokia lenta kainuoja 28 eurus. Už peilį duonai buvo sumokėti 142 eurai, kai „Maksimoje“ jo kaina 13 eurų. ta kariuomenė, kuri neturi palapinių su dugnais ir privalo tenkintis netinkamomis kūrenimui krosnimis, naudojasi šakute kepsniams už 184 eurus, kiaurasamčiu už 70 eurų, galąstuvu peiliams už 103 eurus, peiliu mėsai už 250 eurų, sieteliu už 161 eurą, įvairių dydžių samteliais už 243 ir 258 eurus. „Auksinius“ brangiausių Europos restoranų virtuvės reikmenis Lietuvos krašto apsaugos ministerija pirko iš mažai žinomos firmos „Nota Bene“. Beje, firma spėjo atsižymėti ir Latvijoje, kurioje tarp kitko laimėjo konkursą dėl lėktuvų vilkiko tiekimo už beveik 200 tūkst. eurų.
Lietuvos kariuomenės „auksiniai“ indai sukėlė politinio atspalvio skandalą.įsikišo Dalia Grybauskaitė.
„Tokie Krašto apsaugos ministerijos pirkiniai neleistini įstatymo, dar daugiau — įstatymai nenumato galimybės vogti — priešingai. O kai produktas arba prekė, viešai perkant, kainuoja aštuonis kartus brangiau, nei parduotuvėje, tai jau yra atviras Lietuvos gyventojų apvogimas,“ — garsiai pareiškė ponia prezidentė.
Susigriebę Lietuvos kariškiai pabandė atgal stumtelti keblią situaciją: „auksinius“ indus grąžinti „Nota Bene“. Bet pardavėjas sutiko priimti tik šaukštus už 4 tūkst. eurų. Anuliuoti 2014 metais pasirašytą ir 174 tūkst. eurų kainuojančią sutartį kompanija atsisakė.