Тема недели:
На Западе критикуют модель развития Прибалтики
Западные экономисты и аналитики полны пессимизма в отношении Литвы, Латвии и Эстонии.
Суббота
10 Декабря 2016

LINGUA FRANCA

Europos Sąjunga aštriai kritikuoja Lietuvą

Autorius: Aleksandr Nosovič

Europos Sąjunga aštriai kritikuoja Lietuvą

04.04.2016  // Photo: http://www.rubaltic.ru/

Lietuva nedemonstruoja jokio progreso, lieka viena iš skurdžiausių ir socialiai nesėkmingų Europos sąjungos šalių, ir jai skubiai reikia reformų. Būtent apie tokį Europos komisijos požiūrį į savo šalį pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė, dalyvaudama Europos sąjungos Tarybos posėdyje. Paviešindama tikrąjį Europos sąjungos požiūrį į Lietuvą, Grybauskaitė taikėsi į socialdemokratų vyriausybę, o pataikė į save ir į Lietuvą: ponia prezidentė asmeniškai pripažino, kad Briuselyje nėra jokių iliuzijų dėl Lietuvos „sėkmės istorijos“, o užsienio politikos ir kovos su „rusų grėsme“ prioritetas tapo valdžios spjūviu į eilinius lietuvius ir socialiniu ekonominiu šalies degradavimu.

Vasario pabaigoje Europos komisija paviešino Lietuvos ekonominių iššūkių analizę ir rekomendacijas jos valdžioms socialinėje ekonominėje srityje. Tokius analitinius dokumentus Europos sąjungos vykdomasis organas publikuoja kiekvienai iš 28 ES šalių kasmet.

Europos komisijos kritika Lietuvos atžvilgiu ir pasiūlymai daugelį metų nekinta. ES vadovybė kaltina Lietuvos valdžią tuo, kad šalis pagal europietiškus standartus vis dar lieka labai varginga, kad joje aukštas nedarbo lygis, o ši problema sprendžiama darbingų gyventojų sąskaita, o dar tuo, kad socialiai pažeidžiamos grupės (pensininkai, šeimos us vienu iš tėvų) nėra apsaugotos nuo materialinio susvetimėjimo grėsmės.

Kasmet reikalaujama, kad oficialusis Vilnius reorganizuotų darbo rinką, pensijų ir mokesčių sistemą. Priešingu atveju Lietuva niekada neištrūks iš uždaro „kylančių mokesčių, migracijos augimo ir atlyginimų stagnacijos“ rato.

Ir kasmet Lietuvos valdžia ignoruoja Europos sąjungos rekomendacijas.

Paskutiniame analitiniame Europos komisijos dokumente ekspertai įžvelgia augantį Briuselio funkcionierių susierzinimą, kad Lietuvoje ignoruojami visi jų nurodymai dėl žemo Europos sąjungos šaliai pragyvenimo lygio ir pasiūlymai dėl reformų socialinėje ekonominėje srityje. „Tai liudija, jog Lietuva nevykdo Europos komisijos rekomendacijų: darbo grupės pasiūlymai pasidengė stalčiuje dulkėmis, o priėmimas socialinio modelio, kuris numato pensijų, darbo rinkos ir valstybinių finansų reformą, stabdomas“, — taip dabartinės Briuselio vadovybės pasiūlymus Lietuvos vadovynei komentuoja banko Nordea Baltijos šalių tyrimo padalinio vadovas Žigimantas Mauricas.

O tikrąja sensacija tapo tai, kad Europos sąjungos ekspertų išvadas dėl nepasitenkinimo Lietuva patvirtino prezidentė Dalia Grybauskaitė, pripažinusi: kolegos Europoje aštriai kritikuoja Lietuvą.

Praeitą savaitę vyko Europos sąjungos Tarybos posėdis, skirtas šios sąjungos ekonominiam vystymuisi. Buvo aptarta, kaip kiekviena ES šalis vykdo Europos komisijos rekomendacijas ir ko pasiekė praėjusiais metais socialinėje ekonominėje srityje. Apibendrindama Europos Tarybos posėdžio rezultatus, valstybės vadovė pareiškė: Europos sąjungos vadovybė (Europos komisija, 28 šalių vadovai – ES Tarybos nariai) daug metų nepatenkinta Lietuva.

„Toks Komisijos vertinimas sako, jog Lietuva per praėjusius metus praktiškai nepasiekė jokio progreso. Pastabos dėl reformų neefektyvumo arba jų nevykdymo kartojasi kasmet. Tai labai aštrus raginimas pasitempti“, — teigia Dalia Grybauskaitė.

Paviešindama tikrąjį europiečių požiūrį į Lietuvą, Grybauskaitė, atrodo, galvojo, kad suduos smūgį tik socialdemokratų vyriausybei. Per septynerius savo prezidentavimo metus ji akivaizdžiai priprato prie pareigų pasiskirstymo: ji Lietuvoje atsakinga už teigiamus reiškinius, o vyriausybės — už neigiamus. Jeigu lietuvis prarado darbo vietą, badauja jo šeima, o visas pajamas suvalgo komunaliniai mokesčiai, vadinasi, ekonomika ir socialinė sritis nepriklauso ponios prezidentės kompetencijai: lai apskundžia vyriausybę, o ji pati niekuo dėta. Todėl pasakodama, kaip Briuselyje pykstama dėl Lietuvos socialinės ekonominės situacijos, Grybauskaitė jautėsi visiškai saugiai.

Veltui.

Vadovaujančiuose ir nukreipiančiuose užsienio centruose — Briuselyje ir Vašingtone — nematomi politiniai atspalviai ir pustoniai. Jiems egzistuoja Lietuva ir jos politinė klasė, kuri atsakinga už šiandieninę šalies padėtį.

Todėl Europos sąjunga nepatenkinta ne socialdemokratų vyriausybe — ji kritikuoja visą Lietuvą ir visus jos vadovus.

Tame tarpe ir prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuri, žinoma, visiškai atsakinga už eilinių lietuvių gyvenimą. Valstybės vadovė gali įtakoti vyriausybę ruošiant biudžeto projektą, ir parlamentą, priimant biudžetą. Ji gali išdėstyti prioritetus ir teikti visuomenei bei politikams vieną ir kitą Lietuvos vystymosi modelį.

Tuo Grybauskaitė pastaraisiais metais ir užsiiminėjo, bet ką ji teikė? Kokį vystymosi modelį siūlė Lietuvai? Nejaugi tai buvo socialinis modelis? Visiškai ne. Socialinio vystymosi modelio dabar iš Lietuvos vadovybės reikalauja Europos sąjunga, o Grybauskaitė pateikė šaliai egzistavimą apsuptoje tvirtovėje, atsiribojusioje nuo kaimynų apkasais ir gyvenančioje laukiant rusų agresijos.

Dalia Grybauskaitė siekė visuotinės karinės tarnybos sugrąžinimo ir specialiųjų tarnybų finansavimo didinimo. Siekė karinių išlaidų didinimo iki 2 proc. Lietuvos VBP. Tačiau ji niekada nesiekė mokesčių mažinimo, nesiūlė priemonių nacionalinio gamintojo palaikymui, nereikalavo, kad valstybė vykdytų savo socialinius įsipareigojimus, didintų socialines išmokas, keltų pragyvenimo lygį.

Lietuviai ir jų gyvenimas Daukanto aikštę visus šiuos metus nedomino — prezidentė ir jos komanda buvo pasiruošę panaudoti juos kaip kurą savo geopolitinei veiklai. Sudeginant „sulaikant Rusiją“.

Ekonomika ir socialinė sfera pradėdavo dominti Lietuvos politikus prieš keletą mėnesių iki rinkimų ir užsibaigdavo po jų. Tas pastebėjimas liečia visas politinės klasės frakcijas, tame tarpe ir vyriausybę sudariusius kairiuosius. Eidami valdžion socialdemokratai 2012 metais žadėjo likviduoti potarybinėje erdvėje lietuviškąjį mesionizmą, o visus geopolitiniame donkichotiškame kelyje sutaupytus energiją, pinigus ir laiką eikvoti socialiai orientuotai politikai. Po rinkimų paaiškėjo, kad elektoratą apgavo: buvo suabejota, ar tikrai Lietuvos piliečius vargina socialinės problemos, nes politikus viliojo Vilniaus samitas, „Rytų partnerystė“, sankcijos, Ukraina.

Išdavystė rinkėjų atžvilgiu — dbūdingas Lietuvos politikams bruožas. Ne tik socialdemokratų — būtent visų. Dalia Grybauskaitė 2015 metų prezidento rinkimų metu žadėjo didinti minimalią pensiją iki 650 litų ir grąžinti išmokas ligos atveju. Po rinkimų prezidentė suskubo nukreipti žadėtas lėšas kariuomenės perginklavimui. Be jokios abejonės — „rusų grėsmė“ — dalykas šventas, bet kodėl reikėjo meluoti pensininkams?

Lietuvos vadovybės požiūris į savo piliečius — antieuropietiškas. Lietuviškasis siekis pasireikšti šiuolaikiškos europietiškos demokratijos plotmėje — nevykęs pamėgdžiojimas, ką Lietuvos prezidentei nurodoma Eurokomisijos ataskaitose ir ES tarybos posėdžiuose.

Tą ideologiją, kurios pagrindu kūrėsi Europos sąjunga, galima apibūdinti dviem žodžiais: taika Europoje. Siekiant amžinos taikos kontinente, kurį sukrėtė du pasauliniai karai, buvo sukurti ES institutai tikslu užkirsti kelią konfliktams, bendromis jėgomis sureguliuoti ginčytinus klausimus. Lietuvos Respublika pasinaudojo europietiškais institutais, programomis ir mechanizmais (pirmininkavimas ES Taryboje, „Rytų partnerystės“ programa) siekdama priešingo — provokacijų, sukurstant ir gilinant Europoje konfliktus.

Šiuolaikiška ir paprasta europietiška idėja — kiekvieno europiečio gerbūvis ir gerovė. O apie Lietuvą Europos komisija ir ES šalių vadovai sako, kad jos vadovybei nusispjaut į mokesčius, pensijas, pragyvenimo lygį ir darbo vietas. Vietoj gerbūvio ir gerovės Lietuvos vadovybei rūpi kaip paremti Rusijos opoziciją, teikti ginklus Ukrainai, pratęsti sankcijas ir kurti Rytų Europoje NATO bazes.

Lietuva ne Europa bent jau todėl, kad į eilinius žmones jos vadovai žvelgia antieuropietiškai.

Ar ne todėl lietuviškieji geopolitikos žaidėjai tarptautinėje plotmėje elgiasi priešingai nei karaliai Midasai: kai prie ko nors prisiliečia, visa tai paverčia ne auksu, o visai kita substancija. Lietuva aktyviausiai Europoje parėmė Gruziją, kai Saakašvilis pasodino kas dešimtą, o jo draugeliai šalyje išdarinėjo ką tik norėjo. Lietuva aktyviausiai pasaulyje remia Ukrainą, kurios vadovybę Europos sąjunga, kaip ir Lietuvos, kritikuoja už visuotinę korupciją, reformas svajonėse ir gyventojų skurdą.

Su kuo susidraugausi, to ir būsi pamokytas. Ar galima stebėtis, kad visų potarybinėje erdvėje susidėjusių su Lietuva svajonės apie europietišką egzistavimą žlugo kaip ir pačioje Lietuvoje? Tai pagal pasaulinius rekordus nykstanti šalis, iš kurios bėga šimtmečius gyvenusi tauta... Ko gali kitus išmokyti tokios šalies vadovybė? Tik to, kaip nevalia elgtis su savo tauta.



Straipsnis kitomis kalbomis:
Комментарии
Читайте также
Новости партнёров
Загрузка...

Этот стон у них свободой зовется

Этот стон у них свободой зовется

«Граждане, расходимся, у меня знакомый дипломат в Чикаго есть, он сказал, что всё будет путем, за Литву словечко замолвят, без паники!».
Политики этих стран клеймят «ватников» за «рабское сознание», высокомерно улыбаются при словах о том, что их правительства назначаются по звонку из посольства США, гордо бросают «Мы играем в западных клубах» и пытаются учить демократии.

Бойтесь миротворцев

Бойтесь миротворцев

Холодная Война вроде бы уже двадцать семь лет закончилась, а такое ощущение, что всё у нас еще впереди.

Дом Франка в Вильнюсе

Дом Франка в Вильнюсе

Своим названием этот дом обязан доктору медицины, профессору Виленского университета Йозефу Франку. Его отец — Иоганн Петер Франк, известный в Европе врач-гигиенист и судебный медик, вместе с сыном перебрался в Вильну из Вены, где работал директором городской больницы в начале XIX века.