Politika Politika

Pabaltijo ekspertai prognozuoja Pabaltijo išmirimą

Vaizdo šaltinis: vsevkurse.com
 

Pabaltijo šalys atsidūrė už išmirimo ribos. Jos tuštėja, tampa demografinėmis dykvietėmis su teritorija be gyventojų. Šių šalių išmirimo procesas jau tapo nesustabdomas. Apie tai kalba pačių Pabaltijo respublikų ekspertai, vargu ar dirbantys „rusų propagandos“ labui.

Dalis Lietuvos teritorijos vis labiau primena Sacharos dykumą, mano Lietuvos socialinių tyrimų centro vyresnysis mokslinis bendradarbis Vidmantas Daugirdas.

„Pagal gyventojų skaičiaus mažėjimo tempus mes pirmaujame ES ir esame vieni iš pirmųjų pasaulio lyderių. Priežastys, atrodo, aiškios: didžiulė emigracija, žemas gimstamumas, visuomenės senėjimas, — sako Daugirdas. — Mums žinomas terminas „demografinis sprogimas“, bet kaip pavadinti procesą, kai kasmet prarandame 2 proc. gyventojų?“

Tai, kas vyksta Lietuvoje, ekspertas vadina demografine depresija ir tvirtina, kad menkai apgyvendintų teritorijų išmirimas — nesustabdomas reiškinys. Tuo metu menkai apgyvendintos teritorijos Lietuvoje sudaro 45 proc. šalies ploto. Pasak Daugirdo, šalyje yra seniūnijų, kuriose per metus negimsta nė vieno vaiko, o miršta 3–4 proc. gyventojų.

„Manau, jog menkai apgyvendintos teritorijos demonstruoja tai, kas mūsų laukia. Atsiranda demografinės dykvietės. Po 15–20 metų visos kaimiškos teritorijos bus menkai apgyvendintos“, — teigia Lietuvos socialinių tyrimų centro darbuotojas.

Tuo metu ir miestuose mažėja gyventojų skaičius. Visi jie mažiau ar daugiau susiduria su šia problema. Klaipėdoje ši tendencija mažiau pastebima, Kaune — labiau, Vilniuje beveik nejaučiama, tačiau augimo nėra niekur. Miestai savo apimtimi mažėja. „Mes turime 22 savivaldybes, kurias galima pavadinti menkai apgyvendintomis, o 2011 metais tokių buvo septynios“, — teigia Vidmantas Daugirdas.

Vidmantas DaugirdasVidmantas Daugirdas

Eksperto išvada liūdna: „Emigracija pareikalavo didesnės dalies potencialiai reproduktyvių gyventojų, tad demografinė duobė pastoviai didės“.

Šią išvadą seniai ir pastoviai Lietuvos valdžioms ir visuomenei kartoja šios šalies ekspertai.

Lietuvos centrinio banko pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodys neseniai pareiškė, kad jei demografinė situacija nesikeis, Letuvoje netrukus liks du su puse miesto, o paskui išnyks ir jie. Lietuvoje egzistuoja dvi ekonomikos — sostinės ir kita, mano ekonomistas. Vilniaus ekonomikos svoris, lyginant su visos šalies, artėja prie 50 proc. Atlyginimai Vilniuje trečdaliu didesni nei vidutiniškai Lietuvoje.

Vilniuje demografinė situacija sąlyginai normali, nes emigravusių į Vakarų Europą sostinės gyventojų skaičių dalinai kompensuoja persikėlę į ją regionų gyventojai. Tačiau Vilnius nėra visa Lietuva, kuri, Centrinio banko pirmininko pavaduotojo manymu, tampa didžiuliu pensionatu, kuriame gyvena „daug ekonomiškai neefektyvių žmonių — pensininkų ir pašalpų gavėjų“. „Jie neturi darbo ir jo neieško“, — sako Raimondas Kuodys.

Raimondas KuodysRaimondas Kuodys

Lietuvoje netrukus liks trys miestai: Vilnius, Kaunas ir dalinai Klaipėda.

Gyvenimas šalyje bus matomas tik pagal tarp šių miestų nusudriekusią ašį — nuo sienos su Baltarusija iki Baltijos jūros. Nuošaliau nuo ašies esančios teritorijos taps dykvietėmis ir senelių prieglaudomis.

Iš Lietuvos žemėlapio jau dingo šimtai vienkiemių ir kaimų, dabar iš jo išnyksta ir miestai. Miesto teises jau prarado Juodupė, Tiruliai ir Kulautuva, rytoj tokia grėsmė gali iškilti Marijampolei ir Panevėžiui, poryt — Šiauliams, o po to demografinė katastrofa pasieks ir Kauną su Klaipėda.

Apie katastrofišką savo šalies demografinę padėtį kalba ir Latvijos ekspertai. Latvijos universiteto profesorius Leon Taivans, pavyzdžiui, mano, kad latviai kaip etninis vienetas pasmerkti išmirimui. „Kad šis procesas jau vyksta, — akivaizdu, apie tai kalba demografai, ir man atrodo, kad pakeisti šios situacijos neįmanoma. Po 40 metų ši šalis, gali būti, dar bus vadinama Latvija, tačiau čia vyraus visiškai kitokia etninė situacija“, — sako Taivans.

Leon TaivansLeon Taivans

Pagal latvių demografo Ilmar Mežs paskaičiavimus, 2050–2060 metais imigrantų skaičius Latvijoje taps lygus vietinių gyventojų skaičiui, o po to jį viršys. Tai įvyks, jei imigrantai įsikurs Latvijoje be jokio valstybinio skatinimo: etninė struktūra vis tiek keisis įprastu būdu. Latvija nebus latviška — visi latviai išmirs, o latvių kalba taps mirusia.

Ilmar MežsIlmar Mežs

Savosios nacijos išnykimas gresia ir lietuviams. Viltys, jog lietuviai ir emigracijoje išliks lietuviais, — savęs apgaudinėjimas. Apie tai kalba vėlgi pačių lietuvių ekspertai.

„Kaip rodo tyrimai, trečioji emigrantų karta jau nemoka lietuvių kalbos. Nuo pusės milijono XIX amžiaus pabaigos — XX amžiaus pradžios neliko jokių Lietuvos emigrantų pėdsakų. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, 1944 metų vasarą ir rudenį, kartu su besitraukiančia vokiečių kariuomene į Vakarus išbėgo apie 60 tūkstančių lietuvių. Jie tada keletą metų gyveno Vakarų Europoje, o paskui visi išvyko į JAV, Kanadą, Australiją. O kas sugrįžo? Vienetai“, — teigia Vilniaus edukologijos universiteto dabuotojas Liudas Truska.

Liudas TruskaLiudas Truska

Apie Pabaltijo išmirimą kalba paties Pabaltijo ekspertai, dirbantys biudžetinėse organizacijose ir net užimantys aukštus valstybinius postus, — jų nuomonę neįmanoma pavadinti „rusų propaganda“.

Tame, ką reikia daryti siekiant sustabdyti demografinį procesą, tarp Pabaltijo ekspertų prieštaravimų nesimato. Vykdyti aktyvią socialinę politiką, investuoti į gyventojų socialinę apsaugą, padėti vaikus gimdančioms jaunoms šeimoms, finansiškai remti ir skatinti daugiavaikes šeimas, kurti savo šalyje gerai apmokamas darbo vietas, kad žmonėms nereikėtų iš jos išvykti.

Tačiau valdančioji Pabaltijo klasė nesiima jokių priemonių, konstatuoja pabaltijiečių ekspertai. Pabaltijo respublikų vyriausybės sąmoningai vykdo depopuliacijos, emigracijos ir gyventojų skurdinimo skatinimo politiką.

„Pagrindinis Latvijos demografijos priešas — tai, tikriausiai, Finansų ministerija. Ji blokuoja bet kokius gerinimus demografinės politikos srityje“, — sako Ilmar Mežs iš Latvijos.

 Apie tai, kad vyriausybei nusispjaut link bedarbių, kalba Lietuvos centrinio banko pirmininko pavaduotojas. „Valstybė jiems nepadeda, jų pašalpos juokingos, ir po kiek laiko nutraukiamas jų mokėjimas. Šie žmonės neturi pasirinkimo, jie priversti emigruoti arba ieškoti darbo kuriame nors gyvybingame sektoriuje, pavyzdžiui Vilniuje, ir tai jau mažesnė bėda. Deja, didesnė dalis mūsų jaunimo ir vidutinio amžiaus žmonių ieško laimės Vakaruose, nes savo šalyje nesimato jokios pragmatinės politikos, kuri skatintų kokybišką užimtumą“.

Raimondas Kuodys kaip antisocialinės Lietuvos politikos pavyzdį pateikia Andriaus Kubiliaus konservatorių vyriausybės veiksmus — jos darbo metu iš šalies emigravo rekordinis gyventojų skaičius. Konservatoriai krizės metu bandė ieškoti užsienyje investorių, o saviems bedarbiams pagalbos nesuteikė.

„Prie nevykusių veiksmų kovojant su ekonomine krize, su emigracijos banga, kurią pagimdė krizė, galima priskirti karštus debatus su Andriumi Kubiliumi, kuris vietoj paramos krizės metu darbą praradusiems žmonėms ėmė remti tuos, kurie turėjo darbą, kad jis taptų dar geresnis“, — mano ekonomistas.

Pabaltijo ekspertai pabrėždavo ir pabrėžia: Pabaltijo šalis žudo jų pačių politikai, Latvijos ir Lietuvos valstybių priešų reikia ieškoti ne Kremliuje, o jų pačių Seimuose, vyriausybiniuose pastatuose ir prezidentų rezidencijose.

Po Andriaus Kubiliaus Lietuvoje ir Valdžio Dombrovskio Latvijoje laikų Pabaltijyje niekas nepasikeitė. Jau antroji Lietuvos vyriausybė ateina valdžion žadėdama socialinių reformų, tačiau perėjimo prie socialinio modelio Lietuvoje taip ir nesimato. Latvijos vyriausybė tebeuždarinėja ligonines, mokyklas ir aukštojo mokslo įstaigas, maitina gyventojus pažadais imtis „nepopuliarių sprendimų“ socialinės politikos srityje ir didina mokesčius.

Pabaltijo valdantieji žudo savo šalis. Apie tai kalba jų gyventojai, bėgliai-emigrantai iš šių šalių, jų ekspertai. Depopuliacija ir nesugebėjimas sukurti realios socialinės politikos — tai tikroji ir didžiausia grėsmė Pabaltijo išlikimui.

Tačiau Pabaltijo „elitas“ pripažįsta tik vieną „grėsmę“ — rusų. Kovodamas su šia liguistoje vaizduotėje gimusia grėsme, jis žudo savo šalis ir tautas. Faktiškai jau nužudė.

Straipsnis lengvai skaitomas ir kitomis kalbomis: