Ekonomika Ekonomika

Jei Lietuva atsisakys rusiškų dujų...

Vaizdo šaltinis: abnews.ru
 

Likus mėnesiui iki kontrakto su „Gazpromu“ galiojimo pabaigos Lietuvos viršūnėlės giriasi visiškai atsisakysiančios rusiškų dujų. Energetikos ministras Rokas Masiulis teigia, kad dabar šalis turi nuosavą SGD terminalą, o vyriausybė vietoj rusiškų dujų renkasi amerikietiškas. Ir tuo metu nutylima, kad Klaipėdos SGD terminalas tenkina tik trečdalį Lietuvos energetinių poreikių. Neinformuojama, kiek kainuos suskystintos užjūrio dujos lyginant su rusiškomis. Tokiu būdu bus įdomu stebėti, kaip gyvuos Lietuva, jei jos vadovybė didingu mostu visiškai atsisakys rusiškų dujų.

„Jeigu „Gazpromas“ pasiūlys gerą kainą, atnaujinsim susitarimą, jei ne, naudosim suskystintas gamtines dujas“, — taip komentavo derybas su rusų tiekėju energetikos ministras Rokas Masiulis. Kitą mėnesį baigiasi sutarties us „Gazpromu“ terminas, pagal kurią rusiškos dujos Lietuvai buvo tiekiamos po 370 dolerių už tūkstantį kūbinių metrų. Tokiu būdu, jei Lietuvos derybininkus nauja kaina netenkins, ji lengvai pereis prie SGD.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublika nėra „Gazpromui“ stambi ir svarbi vartotoja, vargu ar tokie grūmojimai nors kiek nugąsdino rusų koncerno darbuotojus. Tačiau Lietuvos vadovybė gyvena savame pačios sukurtame ypatingame pasaulėlyje, kuriame jei „Gazpromas“ sumažina Lietuvai dujų kainą, tai neabejotinai todėl, jog išsigando SGD terminalo atidarymo.

Todėl Vilniuje, atrodo, rimtai galvojama: kalbos apie galimybę visiškai atsisakyti rusiškų dujų gali Maskvoje kai kam padrebinti kinkas.

Tai ne blefas, tai nuoširdus įsitikinimas.

Pasak ne tik logikos, bet ir fizikos dėsniams prieštaraujančio Lietuvos dešiniųjų argumentavimo, rusiškų dujų kainų sumažinimas — konkurencijos Lietuvos energetikos rinkoje atsiradimas, nors sumažinimas įvyko prieš pusę metų iki to atsiradimo. Kaip konkurencija su SGD terminalu privertė 20 % sumažinti Lietuvai dujų kainą, jei tas terminalas 2014 metų gegužę neegzistavo — klausimas Lietuvos dešiniesiems.

Kitas klausimas: kodėl „Gazpromas“ mažino dujų kainą, jei rinkos konkurencijos sąlygomis jų kaina ir taip buvo mažesnė, nei suskystintų gamtinių dujų? Senoji kaina buvo 450 dolerių už tūkstantį kūbų, ir „Gazpromas“ turi pakankamai ekspertų ir analitinių struktūrų, kad paskaičiuotų, kiek Europos energetikos rinkoje kainuoja suskystintos gamtinės dujos ir kiek savo kišenę turės patuštinti Lietuva įskaitant transportavimą, infrastruktūros išlaikymą ir kitas išlaidas. Pasirodo, virš 450 dolerių — tai kodėl „Gazpromas“ turėjo išsigąsti ir sumažinti kainą?

Trečias klausimas: jei kainas Lietuvos dujų rinkoje po SGD terminalo atidarymo nustato rinkos konkurencija, tai kodėl Lietuvos valstybė perka ne pigesnes, o brangesnes dujas? Tai kertasi su rinkos kainodaros pagrindais ir blaiviu mąstymu.

Tačiau Lietuvos vyriausybė ne šiaip sau renkasi SGD, bet prievarta verčia įmones būtent jas pirkti (o kur tada rinkos konkurencija?). O energetikos ministras Rokas Masiulis teigia, jog Lietuvos prioritetas — atsisakius rusiškų, pirkti amerikietiškas dujas: „Mes norėtume, kad mūsų sistemoje daugiau būtų dujų ne iš Rusijos, JAV dujos atitinka mūsų dujų formulę, pagal sudėtį jos panašios į rusiškas“.

Jei norvegų suskystintos gamtinės dujos pagal ekspertų vertinimus maždaug (tikslios kainos Lietuvos valdžia iki šiol nesiryžta skelbti) kainuoja 570-580 dolerių už tūkstantį kūbinių metrų (transportavimas, plaukiojančiojo SGD terminalo nuoma ir t.t.), tai galima įsivaizduoti, kiek kainuos iš JAV per Atlanto vandenyną į Klaipėdą gabenamos SGD.

Tačiau Lietuvos valdžia vis tiek pasiryžusi aprūpinti šalį amerikietiškomis dujomis ir mano, kad ne ji, o „Gazpromas“ turi bijoti šio „genialaus“ sumanymo ir išlaikyti žemą savosios produkcijos kainą, siekiant nepralaimėti rinkos konkurencijos. Kokia tokiu atveju turi būti rusiškų dujų kaina, kad nupigtų dujų kelionė iš Šiaurės Amerikos, baisu įsivaizduoti.

Padėtis Lietuvos piliečiams tampa dar baisesnė, suvokiant šalies energetikos ministro žodžių prasmę: „Jei „Gazpromas“ pasiūlys gerą kainą, atnaujinsim susitarimą, jei ne — naudosim suskystintas gamtines dujas“. Kontraktas su „Gazpromu“ nustoja galiojęs kitą mėnesį. Jei Lietuvos derybininkams nepatiks siūloma kaina ir jie įvykdys žadėtus grąsinimus, demonstratyviai atsisakydami rusiškų dujų, Lietuva nepasinaudos SGD — ji tiesiog liks be dujų. Todėl kad norvegų kompanija Statoil — vienintelis šiuo metu SGD tiekėjas Lietuvai — įsipareigojo kasmet tiekti 540 mln. kūbų dujų, o tai pasirašant sudarė 18-20 % Lietuvos energetinio poreikio.

Tiesa, po to dėl šalies ekonominio vystymosi sulėtėjimo ir nesibaigiančio gyventojų emigravimo poreikiai sumažėjo, tačiau ir dabar SGD terminalas padengia tik trečdalį Lietuvos dujų poreikio.

Jeigu Lietuva vadovausis ambicijomis ir atsisakys „Gazpromo“ produkcijos, jos piliečių lauks dujinė krizė — Naujųjų metų išvakarėse daugelis jų gali likti ir be dujų, ir be apšildymo.

Žinoma, laivo Independence dėka šios krizės bus galima išvengti — į Klaipėdą bus atvežtos naujos suskystintos dujos. Tačiau tam reikės laiko. Ir galima suvokti, kiek ši produkcija kainuos: pirkti papildomą SGD kiekį teks skubotai, o pagal vis tos pačios rinkos konkurencijos dėsnius kuo didesnis poreikis, tuo aukštesnė kaina. Todėl bet kokiu atveju kaina bus aukštesnė už „Gazpromo“.

Visi šie argumentai akivaizdūs. Tačiau problema glūdi tame, jog akivaizdūs jie pašaliniams blaiviam stebėtojui, bet ne Lietuvos politinei klasei, kuri gyvena savame ypatingame energetiniame pasaulyje. Tame pasaulyje gyvenantis Lietuvos Seimo narys teigia, kad Klaipėdos SGD terminalą turi išlaikyti ir... „Gazpromas“, kurio konkurentu ir buvo sumąnytas tas terminalas. Ir jei rusiškų dujų kaina Lietuvos netenkins, tai jos delegacija gali jų atsisakyti. Ir kadangi rusiškos dujos per brangios, reikia džiaugtis amerikietiškomis, vežti kurias iš Amerikos, žinoma, daug pigiau nei pasiimti iš rusiško vamzdžio.

Seniai žinoma: geriausias minčių realybei atitinkamumo patikrinimas — susidūrimas su realybe. Todėl jei oficialūs Lietuvos asmenys tiki tuo, ką kalba, — lai taip ir daro. Lai atsisako rusiškų dujų — dėl įdomumo: o kas gi toliau? O kas toliau — tikrai įdomu. Tačiau nereikia savo paistalais gąsdinti „Gazpromo“ — tai taip par juokinga ir neefektyvu, kaip derybų metų žadėti užbaigti jas savižudybe.

Straipsnis lengvai skaitomas ir kitomis kalbomis: