JAV kareiviams bus užtikrintos ypatingos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvimo sąlygos. Tos naujovės — mokesčių lengvatos, žemos kainos, baudžiamojo persekiojimo imunitetas ir potencialūs konfliktai su vietos gyventojais.
Pabaltijo šalys sutarė su JAV dėl amerikiečių kariuomenės buvimo savo teritorijoje sąlygų. Atitinkamus susitarimus pasirašė Lietuva ir Estija. Taline parašus po dokumentais suraitė gynybos ministras Margus Cachkna ir JAV ambasadorius Džeims Melvil, o Vilniuje — Raimundas Karoblis ir ambasadorius En Chol. Anksčiau, sausio 12 dieną, tokį susitarimą pasirašė Latvijos gynybos ministras Raimond Bergmanis ir amerikiečių ambasadorius Nensi Petit.
Prieš pasirašant, dokumentus palaimino vyriausybės. Dabar juos turės ratifikuoti nacionaliniai parlamentai.
Vietos žiniasklaida yra tos nuomonės, kad derybos su amerikiečiais vyko skubotai, nes tai padaryti reikėjo iki Donaldo Trampo inauguracijos sausio 20 d. Iki šiol amerikiečių kariškių kuopos lankė Lietuvą, Latviją ir Estiją tikslu dalyvauti mokymuose ir trumpalaikiuose manevruose. Pasirašyti susitarimai faktiškai suteikia kariškiams galimybę būti trijose respublikose pastoviai. O to ir siekė vietos valdžios. „Esu įsitikinęs, kad JAV pajėgų buvimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, leidžiančių Lietuvos gyventojams jaustis šiandieninėje situacijoje saugiai, — pasakė krašto apsaugos ministras Karoblis, — ir aš tikiuosi, kad pastovus buvimas išliks“. Amerikiečių sutikimui ruošiamasi pilnu tempu.
Valdžios aktyviai stato kareivines ir investuoja į infrastruktūrų modernizavimą Ruklos, Adaži ir Tape bazėse, kurios pavasarį pradės priiminėti ir įvairių tautų NATO batalionus.
Ypatingas režimas
Tipiniai susitarimai dėl paj4g7 statuso (Status of Forces Agreements, SOFA) ir jų papildymai — neatskiriama stabilaus amerikiečių kariuomenės bazavimosi užsienyje dalis. Pentagonas sudarė virš 100 sutarčių, kurios reguliuoja jų kariškių santykius su tomis šalimis, kuriose jie bazuojasi. Iš esmės šalys sąjungininkės laiko SOFA prestižiniu įvykiu. Tai reiškia, kad Baltieji rūmai rimtai užsiėmė jų gynyba. Ir todėl, jei susitarimams bus įžiebta žalia šviesa, jie gali artimiausiu metu priartinti Lietuvą, Latviją ir Estiją prie artimiausių amerikiečių sąjungininkių — Japonijos, Pietų Korėjos ir Vokietijos.
Pabaltijo šalys įsipareigojasudaryti kariškiams pasakiškas sąlygas su daugybe lengvatų. Tarp jų — lengvatinis mokesčių režimas be PVM ir pardavimo be akcizų mokesčių, jų paslaugoms bus specialios parduotuvės su prekėmis palankiomis kainomis. Atskirai nurodoma, kad priimanti šalis nesiekia „papildomo pelno“ užsienietiško kontingento sąskaita. Amerikiečių atsakas į dosnų priėmimą — kariškiai įsipareigoja prisilaikyti Pabaltijo šalių įstatymų ir nekelti riaušių.
Tačiau NATO šalių ir kitų sąjungininkų kariškių draugiškų vizitų mokymuose praktika rodo, kad buitinių incidentų neišvengiama.
Svečių elgesys dažnai susilaukia nemalonių atsiliepimų. Netapo išimtimi ir praeiti metai: amerikiečiai Druskininkuose niokojo akvaparką, Kaune nuo prokuratūros pastato nuplėšė valstybinę vėliavą ir išniekino ją; Vokietijos tarnautojai Ruklos bazėje sumušė kolegą lietuvį; britai Rygos „Makdonaldse“ užpuolė latvį ir sulaužė jam nosį; japonų jūreiviai siautėjo Klaipėdoje ir kabinėjosi prie gyventojų. Kaip taisyklė, tokį elgesį demonstravo girti svečiai. Iššaukiantį kariškių elgesį ir chuliganiškumą Ventspilio meras Aivars Lembergs 2014 metais pavadino okupantų elgesiu. Su panašiais įvykiais pastoviai susiduria ir kitos šalys — pavyzdžiui, 2016 metų gegužės mėnesį italų Vičencėje dėl masiškų muštynių naktiniame klube buvo sulaikyta 13 elitinės 173-iosios JAV desantininkų brigados kariškių.
Imuniteto rizikos
Todėl aktualus tampa klausimas dėl baudžiamosios ir drausminės užsieniečių atsakomybės. Jei amerikiečių kareivis svetur prišiukšlino, kas turi tvarka užsiimti? Ir čia susiduriama su griežta Valstybės departamento pozicija: atsakomybė JAV piliečiams gali būti taikytina tik pagal jų jurisdikciją. „Dvigubos jurisdikcijos“ atveju amerikiečiai reikalauja, kad priimanti šalis perleistų jiems savo teisė bausti už prasižengimus ir nusikaltimus.
Oficialiai Departamentas tai aiškina būtinybe užtikrinti saviems piliečiams galimybė naudotis aukštais teisėsaugos standartais, kuriuos garantuoja JAV Konstitucija.
Tokie mechanizmai seniai veikia šalyse, kuriose dislokuotos amerikiečių bazės. Panašų požiūrį JAV taiko Pabaltijo šalims. Kaip buvo tikėtasi, amerikiečių kariškiams bus suteiktas dalinis imunitetas nuo persekiojimo. Dalinis todėl, jos Pabaltijo respublikos pasilieka sau teisę „perimti“ jurisdikciją pagal Generalinės prokuratūros užklausimą. Tik ne visos susitarimų detalės gali būti paviešintos. Antai Latvija susitarimo tekstą užslaptino iki patvirtinimo Seime. Tik bendrais bruožais žinoma, kad Ryga gali pareikalauti teisės savarankiškai bausti amerikiečius už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus arba incidentus su aukomis.
Būtent amerikiečių kariškių imunitetas pastoviai iššaukia trintį tarp kariškių, vietinės valdžios ir gyventojų. Kategoriškas Irako vyriausybės atsisakymas suteikti amerikiečiams imunitetą neleido sudaryti sutartį dėl kariuomenės statuso, o tai paskatino Baraką Obamą 2011 metais pradėti kariuomenės išvedimą iš šalies. Su rimtomis problemomis susiduria amerikiečiai japonų saloje Okinava, kurioje dislokuoti keli kariniai objektai. Japonų spaudos duomenimis, 1972-2014 metais amerikiečių kariškiai ir civilinis bazių personalas įvykdė 5862 nusikaltimus, tame tarpe 737 sunkius: nužudymai, prievartavimai, apiplėšimai, padegimai. Praeitą pavasarį JAV jūrų pėstininkas buvo pripažintas kaltu išprievartavęs viešbutyje vietinę moterį. JAV tribunolas nuteisė jį 2,5 metų pataisų darbų ir įpareigojo sumokėti aukai 21,7 tūkstančio dolerių; dar 2,8 tūkstančio dolerių kompensaciją sumokėjo Pentagonas.
Vasarą kitas bazės tarnautojas buvo sulaikytas dėl dvidešimtmetės merginos išprievartavimo ir nužudymo, o girta kariškė išprovokavo kelių įvykį, dėl kurio nukentėjo du vietiniai gyventojai. Dėl šių įvykių prie amerikiečių bazės protestavo 60 tūkstančių žmonių. Kalbėdamas mitinge Okinavos gubernatorius Takesi Onaga paprašė vyriausybės iškelti už salos ribų amerikiečių bazę. Jis griežtai pasisakė prieš naujų amerikiečių karinių objektų statybą, todėl japonų vyriausybei teko paduoti gubernatorių į teismą.
Kokį svetingumą nerodytų užsienio kariškiams Pabaltijo šalių valdžios, ilgalaikis svetimų karinių kontingentų, nors ir sąjunginių, dislokavimas yra dalykas rizikingas, galimai sukeliantis kriminogenines situacijas. Jeigu jau eilinius mokymus lydėjo nepageidautini incidentai, tai ir aukštesnio statuso dalinių konfliktai su vietiniais gyventojais bus neišvengiami. Taigi užsikrovusioms ant savo pečių „Rusijos sulaikymo“ misiją Pabaltijo šalių valdžioms teks skaitytis ir su šia rizika.