Politika Politika

Lietuvių netenkina jų "demokratija"

Vaizdo šaltinis: https://www.lrp.lt
 

Absoliuti Lietuvos gyventojų dauguma nepatenkinta Lietuvos demokratijos veikimu. Tai nenuostabu: sunku būti patenkintam tuo, ko nėra. Atstovaujančios demokratijos esmė tame, kad politikai išreiškia juos išrinkusių piliečių interesus. Lietuvoje gi politinė klasė ir tauta gyvena skirtinguose pasauliuose, ir vietoj to, kad atstovauti savo rinkėjų interesams, Lietuvos politikai jiems tik kenkia.

Paskutinių parlamento rinkimų metu juose laimėję social-demokratai žadėjo elektoratui pirmiausia vykdyti socialiai orientuotą politiką. O taip pat neužsiimti beprotiškais geopolitiniais oponentų konservatorių prožektais, o susitaikyti su kaimynais, „perkrovus“ santykius su Rusija, Lenkija ir Baltarusija. O taip pat atsisakyti Visagino AES statybos.

Iš visų pažadų pavyko įgyvendinti tik paskutinį, ir tai ne todėl, kad social-demokratai pasistengė, o todėl, kad nebuvo nei pinigų, nei sponsorių AES statybai. O šiaip social-demokratai buvo pasiruošę atsisakyti rinkėjams duotų pažadų: sakė, kad referendumas dėl AES buvo tik patariamojo pobūdžio, kad galutinai dar sprendimas nepriimtas.

Kituose klausimuose elektoratą iš tikrųjų „apgavo ir metė“. Social-demokratų užsienio politikoje neatsirado nieko, kas skirtųsi nuo konservatorių bruožų. Lietuvos lenkų teisės pastoviai pažeidžiamos ir dėl to santykiai su Varšuva lieka stabiliai blogi. Su Baltarusija politinio dialogo nebuvo ir nėra. Santykiai su Rusija iš vis atrodo kaip tikras chtoniškas siaubas.

Kalbant apie vidaus politiką, tai social-demokratams esant valdžioje Lietuva netapo socialiai orientuota valstybe.

Eilinis lietuvis, emigravęs į ūkanotąjį Albioną, gauna iš Didžiosios Britanijos vyriausybės didesnį „socialinį paketą“ pradiniam apsigyvenimui naujoje vietoje, negu viskas, ką gavo iš gimtosios vyriausybės Lietuvoje.

Pažiūrėkime į kitą valdžios centrą Lietuvoje – prezidentą. Praeitų prezidento rinkimų metu Dalia Grybauskaitė žadėjo elektoratui padidinti minimalią pensiją iki 650 litų ir grąžinti ligos pašalpos išmokas. Po netriumfalinio, bet vis gi perrinkimo – prezidentė Grybauskaitė savo pirmuoju sprendimu nurodė pažadėtus socialinėms išmokoms skirtus pinigus išleisti karinio biudžeto didinimui. Kriminaline terminologija toks politinis metodas vadinasi „metimas“.

Ką jau bekalbėti apie kandidatės į Lietuvos prezidentus Dalios Grybauskaitės pažadus 2009 metais. Tada neseniai buvusi ES komisarė finansams ir biudžetui žadėjo per trumpiausią laiką įveikti ekonominę krizę, ypatingą dėmesį skirti nepasiturintiems gyventojų sluoksniams, užsienio politikoje vadovautis išskirtinai tautos interesais, santykius su kaimynais, tame tarpe ir Rusija, konstruoti pragmatiniu pagrindu. Realybėje visais prezidentavimo metais Grybauskaitei nerūpi nei ekonomika, nei nepasiturintys gyventojų sluoksniai, nei pragmatiniai santykiai su kaimynais. Ją domina šalių vadovų susitikimas Vilniuje, „Rytų partnerystė“, „teroristinė valstybė“, ginklų tiekimas – Ukrainai, „demokratijos eksportas“ – Gruzijai, Moldavijai ir Baltarusijai. Bet kas, kad ir kelionė į Kroatiją kovai su Rusijos energetiką Adriatikoje, bet tik ne tai, kuo Grybauskaitė žadėjo užsiimti rinkimų metu.

Lietuvių tauta ir lietuvos politikai gyvena dviejuose skirtinguose pasauliuose, kurie arba nesusikerta, arba susikerta ne tautos naudai – kur čia atstovaujančioji demokratija?

Paprasto lietuvio interesas – gyventi mažoje švarioje europietiškoje šalyje, kuri su niekuo nesibara, tiekia kaimynams savo produkciją ir iš uždirbtų pinigų gerai ir oriai gyvena. Grubiai sakant, jis suinteresuotas, kad Lietuvos vežėjai nestovėtų paromis pasienyje ir lietuviška varškė bei grietinė laiku patekdavo į kaimyninių valstybių hipermarketus. Kad veiktų lengvatiniai prekybos režimai, valstybės eksportuotojų paramos programa, investicijų pritraukimo programa. Galiausiai – kad Lietuvoje būtų darbas ir nereikėtų iš čia išvažiuoti.

Lietuvos politinės klasės interesas – jausti save Jagelonių bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikuoniais. „Sulaikyti Rusiją“ Europos Sąjungoje ir potarybinėje erdvėje. Būti ištikimiausiais JAV sąjungininkais: „kuo daugiau Europoje bus Amerikos, tuo mažiau Europoje bus Rusijos“. Skleisti „Rytų partnerystės“ šalyse demokratijos bei europietiškų vertybių, kurių jie patys nesilaiko, šviesą. Tuo pačiu gyventi iš Briuselio dotacijų ir išradinėti naujus projektus, kurių pagrindu būtų galima paprašyti ES fondų papildomo finansavimo.

Jei Lietuvos politikai ir atstovauja kieno nors interesams, išskyrus savo pačių, tai tik Briuselio biurokratijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų. Tikrai ne lietuvių tautos. Tokiose sąlygose būtų keista, jei eiliniai gyventojai būtų patenkinti demokratijos veikimu Lietuvoje.

Kaip rodo sociologinė apklausa, kurią atliko ELTA užsakymu Baltijos tyrimų kompanija, šių metų liepos mėnesį 51 procentas lietuvių nebuvo patenkinti demokratijos veikimu Lietuvoje. Pastaraisiais metais šis skaičius svyravo tai į vieną, tai į kitą pusę, bet ženkliai nepasikeitė: absoliuti lietuvių dauguma chroniškai nepatenkinta demokratija savo šalyje. Iš tikrųjų, kaip galima būti patenkintiems tuo, ko nėra?

Lietuvos respublika – pirmoji šalis Europoje, pasinaudojusi impičmentu, nes buvo išrinktas „neteisingas“ prezidentas. Kai reikėjo išrinkti „teisingą“ prezidentą, atsitiko labai blogai kvepiantis 2004 metų įvykis: iš pradžių balsų skaičiavimo metu rinkimuose laimėdavo „neteisingas“ kandidatas, o po to „sutriko“ elektroninio balsavimo sistema, ir po kompiuterių perkrovimo paaiškėjo, kad rinkimus laimėjo „teisingas“. Pasitikėjimo politiniais institutais reitingai tarp Lietuvos gyventojų lieka kritiškai žemi. Kalbant apie politiką, savo valdančiąją klasę šie gyventojai vadina vagių įstatyme susirinkimu. Valdančioji klasė atsilygina gyventojams tuo pačiu – siaurame elito rate tautą vadina burokais: raudonais iš išorės, „galvijais“ ir „sovokais“, kurie sielos gylumoje nesuvokia europietiško pasirinkimo ir demokratijos malonumų ir teigia, kad tarybiniais laikais jie gyveno geriau. Kas nors pastebi tokiuose „aukštuose“ santykiuose demokratiją?

Straipsnis lengvai skaitomas ir kitomis kalbomis: