Politika Politika

Italų politologas: „Mus šokiravo lietuvių įstatymai“

Vaizdo šaltinis: http://www.rubaltic.ru/
 

Italijoje išleista žurnalistės Galinos Sapožnikovos knyga „Lietuviškas sąmokslas: kaip žudė TSRS“. Apie tai, kaip knyga buvo sutikta Romoje, portalui RuBaltic.Ru papasakojo leidėjas ir politologas Sandro Teti.

– Pone Teti, kodėl išleisti knygą Jūs nutarėte Italijoje?

– Apie knygą man papasakojo senas draugas — žinomas publicistas, žurnalistas ir politikas, buvęs eurodeputatas Džuljeto Kjeza. Aš iškart susidomėjau, nes žinau, kad Pabaltijyje daugelį metų diskriminuojamos tautinės mažumos. Vėliau, kai sužinojau, kad kalba eina apie 1991 metų sausio 13-osios įvykius, apie naują požiūrį, neoficialią įvykių versiją, aš ir nutariau išleisti knygą. Ir ne todėl, kad visiškai arba dalinai pritariu jos turiniui, o norėdamas, kad italų skaitytojai sužinotų ir pirmą kartą susipažintų su šia versija. Beje, kiek žinau, alternatyvus požiūris į 1991 metų įvykius gali tapti Lietuvoje baudžiamojo persekiojimo priežastimi, nes pagal Lietuvos įstatymus negalima neigti oficialios valdžios versijos. Todėl tegul italų skaitytojai patys nusprendžia, kaip galvoti, tegul farmuoja savo nuomonę ir lietuvišką versiją lygina su ta, kurią pateikia Sapožnikova.

Knygoje labai daug įrodymų, faktų, virš 20 interviu su liudininkais. Aš manau, kad knyga skatina nuomonių pliuralizmą, ji bus labai naudinga.

Pabrėžiu: Lietuvos ambasadorius Italijoje, grubiai pažeisdamas diplomatinį etiketą, tiesiogiai kreipėsi į Italijos Senato spikerį reikalaudamas atšaukti pristatymą, vykusį vienoje iš parlamento salių.

Aš to nesuprantu. Juk Lietuva — Europos Sąjungos narė. Lietuviai turi gerbti nuomonių pliuralizmą ir židžio laisvę.

– Kaip suprantu, Lietuvos ambasadorius bandė kištis į tai, kas vyko parlamente? Ar kas nors panašaus buvo pastebėta anksčiau Italijos istorijoje? Kad užsienio politikas ar diplomatas taip pasielgtų?

– Taip, jis sėdo ir parašė spikeriui Pjetro Graso protesto notą, kurioje prašė atšaukti užplanuotą renginį. Žinoma, jo pastangos buvo bergždžios. Daugiau panašių atvejų aš nepamenu. Tai, mažiausiai, labai netinkamas žingsnis.

– Kaip manote, kas paskatino ambasadorių taip pasielgti?

– Manau, Lietuvos politikai bijo, kad Vakarų visuomenė sužinos naujas šalies istorijos detales. Kitos priežasties nematau.

– Kaip italų deputatai reagavo į pristatymą?

– Mes pristatėme knygą diskusijų, pristatymų ir konferencijų salėje. Žinoma, dalyvavo parlamentarai, atėjo labai daug žurnalistų. Buvo ir oponentų. Dalyvavo Italijos universiteto profesorius, kuris kritikavo autorės išvadas. Tačiau dauguma dalyvių palaikė knygą. Klausimai ir diskusijos truko keletą valandų, dėl triukšmingų diskusijų renginys užsitęsė.

Deputatai gana gerai reagavo ir demonstravo susidomėjimą. Ir domėjosi įvairių politinių požiūrių deputatai. Jie nebuvo susipažinę su aprašytomis istorijomis. Manau, jog artimiausiais mėnesiais ne tik politikai, bet ir eiliniai Italijos piliečiai bei žiniasklaida aktyviai svarstys Sapožnikovos iškeltus klausimus.

Ypač domėsis įstatymais, pagal kuriuos Lietuvoje galima bausti už alternatyvią nuomonę. Tai absurdiška ir nedemokratiška, tai prieštarauja žmogaus teisėms.

Tai sužinojusi auditorija patyrė šoką.

– Pati Galina Sapožnikova pasakojo mums, kad italus taip pat nustebino taip vadinamų „raudonųjų profesorių“ likimas — komunistų, kuriuos 90-aisiais, byrant TSRS, Lietuvoje nuteisė už veiklą...

– O tai praktiškai žodžio laisvės pažeidimas! Nesuprantu, kaip tai gali būti. Ir čia matome informacijos stoką ne tik Italijoje, bet ir visuose Vakaruose. Ir todėl visos šios krypties publikacijos yra sveikintinos.

Mes ketiname tęsti knygos pristatymą. Rugsėjo-spalio mėnesiais planuojame ją pristatyti Milano ir kituose Italijos miestuose. Pakartosiu savo, leidėjo, poziciją: svarbiausia — sudaryti italų visuomenei galimybę palyginti du skirtingus požiūrius. Iki šiol Italijoje egzistavo tik Lietuvos valdžios požiūris. Sapožnikovos knygos pasirodymas skatina informacinį pliuralizmą.

– Kaip italų žiniasklaida įvertino pristatymą?

– Žiniasklaida, mano manymu, reagavo gana vangiai, tačiau rudenį mes surinksime jau daugiau žurnalistų. Tikiuosi, jog pavyks pralaužti tą izoliaciją, į kurią pateko Lietuvoje opozicinės jėgos.

– Ar italų visuomenė turi supratimą apie bendrą situaciją Baltijos šalyse? Pavyzdžiui, apie Jūsų paminėtą situaciją su nepiliečiais.

– Deja, ne. Aš, kaip žmogus, kuris seka įvykius, vykstančius potarybinėje erdvėje, žinoma, žinau šią temą. Tačiau dauguma italų net neįtaria, kad Baltijos šalyse pažeidžiamos žmogaus teisės. Tikiuosi, jog minėta knyga padės žmonėms visa tai sužinoti.

Straipsnis lengvai skaitomas ir kitomis kalbomis: