Politika Politika

Pabaltijis miršta, nes valdžioms nerūpi žmonių rūpesčiai

Vaizdo šaltinis: anchalblogs.com
 

Pabaltijis muša savo rekordus: pirmojo šių metų ketvirčio metu iš Lietuvos išvyko dvigubai daugiau gyventojų, nei pernai, o Latvijoje demografai prognozuoja latvių išnykimą po šimto metų. Trečdalis Pabaltijo šalių gyventojų ruošiasi emigruoti, liekantieji sensta, emigracija — daugumos jaunų žmonių strategija, o Eurostatas koreguoja savo prognozes pagal Pabaltijo išmirimo tempus augimo kryptimi. Pabaltijo šalių vadovai džiaugiasi, jog auga BVP, ir vadina savo šalis vienomis iš labiausiai išsivysčiusių pasaulyje, nenorėdami žinoti baisių statistikos duomenų. Pabaltijo valstybėms nusispjaut, kuo gyvena žmonės, ir šie joms atsako tuo pačiu, atsisakydami gyventi savo šalyse ir jas ginti.

Buvęs Latvijos prezidentas Valdis Zatlers laiko savo šalį viena iš labiausiai išsivysčiusių pasaulyje. Neseniai duodamas interviu Zatlers nesidrovėdamas pareiškė, kad ir jis įnešė indėlį į didžiulę šalies sėkmę bei klestėjimą.

„Aš didžiuojuos savo šalimi ir tuo, ką nuveikė jos žmonės per pastaruosius dvidešimt šešerius metus. Ne tik atkūriau Latviją, bet ir pasiekiau, jog ji tapo viena iš labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių. Žinoma, buvo galima pasiekti dar daugiau. Ir labai svarbu, kad neįvėlėme strateginių klaidų. Aš dažnai vardinu svarbius strateginius sprendimus — strateginių klaidų nebuvo!“ — gėrisi savimi ir bendražygiais buvęs prezidentas interviu „Latvijos radijui–4“.

O tikrovėje Latvija taip neįprastai klesti, jog po šimto metų neliks nei latvių, nei jų kalbos, o šalies teritorija taps dykviete.

Per pastaruosius penkerius metus Latvija prarado mirusiais ir išvykusiais 92 tūkstančius žmonių — 5 proc. gyventojų, o per ketvirtį amžiaus gyvenimo „ be strateginių klaidų“ šalis prarado kas trečią gyventoją. „Remiantis šiais duomenimis, galima prognozuoti, jog egzistuoti mums liko apie šimtą metų, — teigia Rygos tarptautinės migracijos organizacijos biuro demografas Ilmar Mežs. — Gimstamumo lygis buvo mažesnis nei mirtingumo visus pastaruosius dvidešimt penkerius metus, nuo tada, kai Latvija tapo nepriklausoma. Praeitais metais mirė žmonių septyniais tūkstančiais daugiau, nei gimė. Be to, apie 10 tūkstančių gyventojų emigravo“.

Ilmar MežsIlmar Mežs 

Kitas vietinis demografas, Latvijos universiteto profesorius akademikas Peteris Zvidrinš rašo, kad su šalimi kasdien atsisveikina 55 žmonės. Kas mėnesį Latvija praranda dviejų nedidelių miestų gyventojų skaičių.

Katastrofiška depopuliacija veda šalį prie socialinės krizės: Latvijoje nelieka gyvybingai svarbių šakų specialistų. Paskutinė naujiena: stambiausių Latvijos ligoninių medicinos personalas kreipėsi į vyriausybę prašydamas pagalbos — chirurgai pasitraukia iš darbo dėl menkų atlyginimų, uždarytos operacinės, nėra specialistų, sugebančių operuoti vidaus organus ir skydliaukę.

Masiška depopuliacija ir kvalifikuotų kadrų išvykimas jau tampa tragedijų ir mirčių priežastimi — tai priversti pripažinti aukščiausio rango valdininkai.

„Latvijoje kasdien miršta kūdikiai ir jaunos motinos, — neseniai pareiškė sveikatos apsaugos ministrė Anda Čakša. — Tai įvyksta todėl, kad atskiros mažos ligoninės nepajėgios apsirūpinti reikalingu kvalifikuotų specialistų skaičiumi. Žmonės miršta arba po operacijų patiria negalavimus todėl, kad juos operuoja patirties stokojantys chirurgai“.

Anda ČakšaAnda Čakša

Akivaizdi situacija be išeities. Specialistai išvyksta. Latvijoje pavojinga gimdyti vaikus: nėra kas priimtų gimdymus, nėra kas stebėtų kūdikį pirmaisiais jo gyvenimo metais. Mokyklos ir vaikų darželiai uždaromi, valstybės finansinės paramos nesulauksi, gero ir deramai apmokamo darbo nėra arba jis pasiekiamas tik dėka „blato“. Nenuostabu, kad tie žmonės, kurie lieka, nepageidauja turėti vaikų. Šalis pamažu miršta.

Tačiau tokia nykstanti Latvija neegzistuoja saulėtame politikų pasaulyje. Jokie baisūs šalies gyvenimo faktai nemažina jų džiūgaujančio optimizmo. Tačiau grįžkime prie buvusio prezidento Zatlers. „Bet juk žmonės išvyksta ir vėl sugrįžta. Klystame sakydami, kad po dešimties metų mes būsime tokie pat, kaip prieš dvidešimt metų. Pavyzdžiui, gyventi kaime ir niekur iš jo neišvykti. Mes gyvename atvirame ir laisvame pasaulyje, kuriame migracija — natūrali ateitis“, — mano buvęs Latvijos valstybės vadovas.

Valdis ZatlersValdis Zatlers

Kai buvęs lyderis lygina Latviją su kaimu, skamba gana įdomiai, tačiau po tokio emigracijos priežasčių aiškinimo vertėtų padidinti eks prezidentui apsauginių skaičių. Tų latvių, kurie Europoje pluša juodžiausiuose darbuose, giminės už kalbas apie tai, kad jų artimieji išvyko iš Latvijos paspoksoti į pasaulį ir išgerti Paryžiuje ypatingo skonio kavos, o dar ir pasigrožėti Eifelio bokštu, gali palikti daktarą Zatlers be dantų.

Pabaltijo valdžios visiškai nemato savo piliečių problemų ir ramiai kabina jiems ant ausų makaronus apie gerovę ir klestėjimą: valdančioji klasė spjauna savo piliečių link, o šie atsako jai tuo pačiu, atsisakydami gyventi savo šalyse ir ginti jas.

Lietuvos Sociologijos instituto Socialinių tyrimų centro tyrimų, kurie buvo atlikti Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto užsakymu, duomenimis, pusė gyventojų agresijos atveju tuoj pat pabėgs iš šalies. Ketvirtadalis gyventojų pasiliks tikslu užtikrinti saugumą savo šeimos nariams.

Tik 20 proc. apklaustųjų pareiškė, kad Lietuvą gins su ginklu rankose. Absoliuti gyventojų dauguma jos negins. O dėl ko jie turėtų ginti Lietuvos valstybę? Dėl to, kad dešimtmečiais vertė be darbo likusias „nereikalingas burnas“ emigruoti? Dėl ketvirtį amžiaus kabintų makaronų, kad bus gyvenama kaip Skandinavijoje, o iš tikrųjų lietuviai gyvena blogiau nei baltarusiai? Dėl siekių „demokratizuoti“ svetimą posttarybinę erdvę visiškai ignoruojant socialinę politiką ir nenorint matyti realios padėties savo šalyje? Dėl sugriautų uosto, geležinkelio, atominės elektrinės, fabrikų ir gamyklų, žvejybinio ir prekybos laivynų vardan „europietiško pasirinkimo“? Dėl visiškos politikų ir valdininkų korupcijos? O gal dėl dėdulės Landsbergio ir agentės „Magnolijos“-Grybauskaitės?

Pats gyvenimas patvirtina Lietuvos sociologų tyrimų teisingumą. Po to, kai buvo pradėta klykti apie „artėjančią rusų agresiją“ ir 2015 metais sugrąžinta visuotina karinė prievolė, emigracija iš Lietuvos ženkliai padidėjo ir ėmė mušti pasaulinius rekordus. Muša jau treti metai.

Šiais metais bėgimas iš respublikos ūgtelėjo beveik du kartus. Jei praeitų metų pirmojo ketvirčio eigoje išvyko 9823 žmonės, tai tokiu pat 2017 metų laikotarpiu — 18550 žmonių. Nuo 1991 metų iš Lietuvos vien tik oficialiais duomenimis išvyko ne mažiau 700 tūkstančių gyventojų; o atsižvelgiant į tai, kad ne visi lietuviai registruoja savo išvyką, realūs emigracijos skaičiai gali viršyti milijoną. Demografas Vidmantas Daugirdas lygina emigracijos sukeltą demografinę krizę su bado, karo ir epidemijos pasekmėmis.

Europietiškos tarnybos koreguoja savo prognozes Pabaltijo šalių išmirimo klausimu didėjimo kryptimi.

 Pasak šį pavasarį patikslintos prognozės, 2050 metais Lietuvoje liks 2 milijonai žmonių, o 2080-aisiais — 1650 tūkstančių gyventojų. Tokiu būdu, šimtąsias savo „antrosios nepriklausomybės“ metines Lietuvos Respublika švęs iš 3,5 milijono žmonių, kuriuos turėjo 1991 metais, praradusi 2 milijonus. Ir tuomet taps senelių namais, nes žmonės, perkopę 60 metų ribą, sudarys 85 proc. šalies gyventojų.

Jau dabar 65 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų skaičius sudaro 19 proc. (549 tūkst. žmonių). Senatvės koeficientas nuo 2001 metų išaugo 1,8 karto. O tuo metu, kai Skandinavijos šalyse, į kurias lygiuojasi Lietuva ir kurių gretose save mato, vyksta teigiama kartų kaita (norma tapo trečias vaikas šeimoje), mirtingumas Lietuvoje lenkia gimstamumą, o vaikai apsireiškia daugiausia sezono metu — vasarą, kai tėvai juos atveža iš užsienio pagloboti močiutėms ir seneliams.

Lietuviai ir latviai išmiršta, o jų šalys, esant tariamoms ramybei ir gerovei, atsidūrė ant bedugnės krašto: artimiausiu metu iš Pabaltijo išvyks kritiškai daug ekonomiškai aktyvių gyventojų, kritiškai daug gyvybiškai svarbių profesijų specialistų, o pagyvenusių žmonių dalis gyventojų struktūroje kritiškai padidės — nebus kas juos prižiūrėtų, neliks jiems pensijas uždirbančių žmonių.

Realios Lietuva ir Latvija jau atsidūrė ant socialinės griūties slenksčio. Tačiau išgalvotosios Pabaltijo šalys, kurių įvaizdį sukūrė vietinės valdžios, priklauso „labiausiai išsivysčiusioms pasaulio valstybėms“. Jos laimingos ir klestinčios.

Auga BVP vienam gyventojui (kaip neaugs, jei gyventojų skaičius vis mažėja, o eurofondų dotacijos, skirtos infrastruktūros vystymuisi, nekinta), gerėja pagrindiniai makroekonomikos rodikliai, mažėja nedarbo lygis (kaip nemažės, jei bedarbiai skuodžia į užsienį), didėja vakarietiškų kolegų teigiamų atsiliepimų apie ekonominį Pabaltijo vyriausybių drausmingumą skaičius.

Iki užkimimo besistengiant visiems įrodyti, kad Pabaltijis klesti, kad jis yra progresyvi ir auganti europietiškos integracijos „vitrina“, realioms savo šalies gyvenimo problemoms spręsti vietinėms valdžioms jau nelieka laiko.

Jos spjauna ir savo šalių, ir jose gyvenančių žmonių link.

Todėl Pabaltijis ir miršta — gyventojai savo vyriausybėms atsilygina tuo pačiu: taip pat spjauna savo šalių link, su lagaminais rankose skuodžia į aerouostus šaukdami „Gelbėkitės, kas gali!“

Straipsnis lengvai skaitomas ir kitomis kalbomis: