Politika Politika

Lenkai ir AES: ko Lietuva galėtų pasimokyti iš Baltarusijos

Vaizdo šaltinis: http://bellona.no
 

Baltarusijos vakaruose tęsiama Ostrovecko AES statyba, kurios pagalba Baltarusija taps branduoline valstybe. Bet neskaitant šios užduoties Ostrovecko AES išsprendžia dar vieną: įdarbinimas atominėje stotyje arba jos infrastruktūros aptarnavimas leis galutinai integruoti gyvenančius AES statybos rajone baltarusiškus lenkus, visiems laikams pavertus juos Baltarusijos patriotais. Šioje istorijoje pasireiškia labai ryškus kontrastas tarp Minsko ir Vilniaus: Lietuva savo branduolinės valstybės statusą sunaikino, uždarius savo atominę stotį ir nepastačius naujos, o Lietuvos lenkus "integruoja" sunaikindama lenkiškas mokyklas, uždrausdama lenkišką toponimiką ir spręsdama teismuose teisingą lenkiškų vardų rašybą.

Buvusios Žeč Pospolitos teritorijos, kurios sudarė tarpukario Lenkiją, bet kurias ji prarado po Antrojo pasaulinio karo, lenkų kalba vadinasi rytų Kresai. Į rytų Kresus įėjo Galičina ir Volynė Ukrainos vakaruose, Vakarų Baltarusija ir Vilniaus kraštas (Lietuva). Ir jei Volynėje bei Galičinoje beveik visus lenkus sunaikino Banderos tarnai, Baltarusijoje ir Lietuvoje iki šiol kompaktiškai gyvena lenkų bendrijos.

Anot paskutinio surašymo Baltarusijoje lenkais save įvardino 3 gyventojų procentai. Dauguma Kresų gyventojų gyvena Gardino srityje Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje, kur lenkai sudaro beveik ketvirtį gyventojų. Baltarusiškų lenkų skaičius pokario metais nuolat mažėjo: jie asimiliavo ir persikraustė gyventi į didmiesčius.

Tačiau to nedidelio kresų skaičiaus, kurie dar liko Gardino ir iš dalies Vitebsko srityse, užteko, kad šalies viduje ir baltarusių lenkų santykiuose kelti įtampą, bendrais bruožais primenančią įtampą, kuri buvo ir lieka santykiuose tarp lenkų ir Lietuvos.

Skandalai, susiję su baltarusiškais lenkais, ne vieną dešimtmetį buvo pagrindinis Minsko ir Varšuvos santykių žymeklis. Lenkija kaltino Baltarusiją tautinės mažumos diskriminacija, lenkų visuomeninių bei kultūrinių organizacijų persekiojimu. Atsakydamas į tai, Baltarusijos prezidentas Aleksandr Lukašenka demonstratyviai pradėdavo savo priešrinkimines keliones nuo Gardino srities, kur susitikdavo su lenkų tautybės rinkėjais.

Tačiau Minske negalėjo neigti didžiosios lenkų bendrijos dalies nelojalumą Baltarusijos valstybei, nors ir aiškino šį nelojalumą išskirtinai Varšuvos specialiųjų tarnybų griaunamaja veikla, kurios formuodavo lenkų bendrijoje priešvalstybines nuotaikas, o taip pat Baltarusijoje transliuojamos lenkų žiniasklaidos (kad ir telekanalas „Belsat“).

Tuo įdomiau, kokiais būdais kresus, greičiausiai, pavyks paversti Baltarusijos patriotais.

Kresų integracija ir jų pavertimas Baltarusijos patriotais turi tapti vienu iš šalutinių statomos būtent Gardino srityje Ostrovecko AES darbo poveikių.

Be abejo, atominė stotis Baltarusijoje statoma ne vietinių lenkų vardan. Baltarusija nusprendė tapti branduoline valstybe, ir ji jau arti branduolinio statuso gavimo. Tačiau be pagrindinio tikslo yra ir šalutinis (bet taip pat ilgalaikis ir strateginis) – pasiekti baltarusiškų lenkų lojalumo. Nykios vakarų Baltarusijos provincijos gyventojai turės galimybę aptarnauti supermodernios valstybinės įmonės darbą – tai nepalyginamos, negu buvo šiame regione iki šiol, algos ir visiškai kitas socialinis statusas. Pats regionas atominės stoties statybos dėka jau padarė savo vystymosi šuolį.

AES ir lenkai – tai dvi temos, kurios taip pat aktualios ir Lietuvai. Ir čia lyginant Lietuvos ir Baltarusijos patirtį pasireiškia veidrodžio principas: dvi šalys sprendžia vienodus, strategiškai svarbius klausimus visiškai priešingu būdu.

Baltarusija baigia atominės stoties statybą ir siekia branduolinės valstybės statuso, tuo metu kai Lietuva kvailai prarado savo branduolinį statusą: likvidavo Ignalinos atominę jėgainę, o naujos taip ir nepradėjo statyti. Baltarusija integruoja lenkų gyventojus, sukuriant lenkams socialiai prestižines ir gerai apmokamas darbo vietas, o Lietuva tuo pačiu metu draudžia lenteles dviem kalbom, kuriose lenkų kalba rašomi gyvenviečių pavadinimai, ir teismuose sprendžia, kaip lenkai Lietuvoje privalo rašyti savo pavardes ir vardus.

Todėl ir kyla klausimas, kas iš šių dviejų "apsišvietusi Europa" o kas "atsilikęs sovokas"? Iki šiol dešimtmečiais lietuviai manė, kad tikri europiečiai – jie, o baltarusiai – tikrų tikriausi sovokai. Bet šiandien kokią sferą bepaimtumėm – lyginant šias dvi šalis šis įsitikinimas kelia abejonių. Sankcijų prispausta "atsilikusi" Baltarusija jau tiekia Vakarų Europai savo pramoninę produkciją. Europos Sąjungos ir NATO narė "progresyvi" Lietuva tiekia ten gastarbaiterius – juodadarbius. Lietuva prarado savo branduolinę energetiką, Baltarusija ją sukūrė. Lietuvoje tautinių mažumų integracijai nesumąstė nieko protingesnio už represijas, Baltarusijoje nacionalinė politika organiškai įtraukta į kompleksinę šalies vystymo programą, ir visuomenės integracijos labui veikia didelių infrastruktūrinių projektų realizavimas. Ir kas tada tikroji Europa?

Straipsnis lengvai skaitomas ir kitomis kalbomis: