Lietuva tarp ES šalių labiausiai nukentėjo nuo Rusijos kontrsankcijų — rašo viena stambiausių pasaulyje informacinių agentūrų Bloomberg. Bloomberg pabrėžia situacijos paradoksalumą: labiausiai nuo sankcijų karo nukentėjo šalis, aktyviausiaitarp ES šalių reikalavusi sankcijų prieš Rusiją, — ir prieina išvados, kad kelio lietuviškoms prekėms į Rusijos rinką daugiau nebus. Lietuvos užsienio politika tapo vidinės katastrofos priežastimi: radikalus Lietuvos valdžios antirusiškas kursas užsibaigė nacionalinių gamintojų bankrotu.
„Per 17 mėnesių sankcijų ir metus recesijos Rusija prarado pagrindinės lietuviškojo eksporto šalies statusą. Šį mėnesį paviešinti duomenys teigia, kad Rusijos draudimas importuoti iš ES maisto produktus ir jos ekonominis nuosmukis pagaliau pribaigė dviejų šalių prekybinius santykius, — taip apie Lietuvos-Rusijos santykius rašo informacinė agentūra Bloomberg. — Ši vienintelė tarp 28 ES narių Pabaltijo šalis, labai priklausiusi nuo Rusijos, nepaisant šaltų politinių santykių, dabar ieško rinkos kitoje vietoje“.
Pasak Lietuvos Statistikos departamento, kurio duomenimis remiasi Bloomberg, Lietuvos eksportas į Rusiją 2015 metais sumažėjo 38 proc. Maisto ir žemės ūkio lietuviškos kilmės produktų eksportas — 54,5 proc. Praktiškai nutrūko lietuviškų pieno produktų eksportas į Rusiją — jis sumažėjo Lietuvos žemdirbiams katastrofišku procentu — 94. Lietuviškos kilmės mėsa ir mėsos produktai į Rusiją visiškai neekspotuojami.
Be to, ženkliai sumažėjo eksportas į Rusiją ir tų lietuviškų prekių, kurioms nebuvo taikytos kontrsankcijos. 82 proc. sumažėjo eksportas elektrinių mašinų, įrenginių ir jų dalių, 76 % — antžeminių transporto priemonių.
Ir tuo metu nepavyko įgyti žadėtų naujų rinkų: pagal bendrojo eksporto sumažėjimo tempus Lietuva tarp 28 ES šalių pirmauja.
Viena stambiausių pasaulyje informacinių agentūrų skelba tai, apie ką nedrįsta rašyti Lietuvos žurnalistai: šalies valdžios užsienio politika pastaraisiais metais kenkė jos nacionaliniams interesams; ši politika buvo išdavikiška nacionalinės ekonomikos ir savų piliečių atžvilgiu ir sudavė mirtiną smūgį dešimtims nacionalinių gamintojų.
„Tuo metu, kai kaimyninės Lenkija ir Latvija užsiėmė skylių užkamšymu, o prezidentė Dalia Grybauskaitė lieka nuosekliausia ES sankcijų šalininke (tai privertė Rusiją įvesti maisto produktų embargą), Lietuvos įmonės bus psiruošusios atkurti savo ryšius su Rytais, kai nuslūgs įtampa ir pagerės ekonominės sąlygos“, — samprotauja Bloomberg, kurio analitikai daro išvadą, kad silpnam lietuviškam eksportui Rusija pagal daugelio prekių pozicijas lieka alternatyvos neturinčia realizavimo rinka: tik Rytuose galima prekiauti vietiniais brendais, žinomais ten nuo tarybinių laikų ir nežinomais Vakaruose.
Tuo metu tarptautinė informacinė agentūra abejoja, ar po to, kai bus panaikintos sankcijos ir kontrsankcijos, galės sugrįžti į Rusijos rinką lietuviška produkcija. „Gruzija, 2008 metais pralaimėjusi penkių dienų karą prieš Rusiją, diversifikavo savo užsienio prekybą, tačiau politinių santykių atšilimas negrąžino Rusijos dominavimą importuojant gruzinų vyną ir mineralinį vandenį, — rašo Bloomberg ir daro išvadą: — Lietuvos eksporteriai akylai stebės, kaip Rusija stengiasi įveikti recesiją, o ES peržiūri sankcijas, įvestas ryšium su įvykiais Ukrainoje“.
Tokiu būdu Lietuvos užsienio politika ir šalies eksporterių–mokesčių mokėtojų interesai siejasi atvirkščiai proporcingai. Visos jų viltys — kad ES panaikintų sankcijas prieš Rusiją, o ši — prieš ES šalis. Visos jų viltys — kad žlugtų užsienio politika prezidentės Dalios Grybauskaitės ir URM vadovo Lino Linkevičiaus, kurie siekia, kad Briuselis pratęstų sankcijas iki begalybės. O jeigu Lietuvos politinę vadovybę lydės sėkmė ir sankcijų karas bus pratęstas, žlugs visos lietuviškų prekių gamintojų viltys.
O dar Bloomberg nutyli, kad be Rusijos dialogo su ES dar egzistuojajos santykiai su atskiromis ES šalimis, kurios pastaraisiais krizės metais skyrėsi didžiuliais kontrastais. Pirmiausia — sankcijų klausimu.
Nė viena ES šalis nesiekė sankcijų prieš Rusiją taip aktyviai, kaip Lietuva, nė viena Europos Sąjungos šalis per dvejus pastaruosius metus nepateikė tiek antirusiškų iniciatyvų ir nė vienos šalies politinė vadovybė nesimėtė Rusijos atžvilgiu tokia įžūlia retorika, kaip Lietuvos prezidentė ir URM vadovas.
Viso to pakanka su kaupu, kad Rusijos sankcijos prieš Lietuvą išliktų ir po maisto produktų embargo panaikinimo ir niekada nebūtų panaikintos. Ir jeigu bendradarbiavimas su Rusija nė kapeikos neduos egzistavimo prasme matantiems save Rusijos priešams: smulkios ir stambios tarptautinėje erdvėje provokacijos ir kenkėjiška veikla, — tai bus istoriškai teisėta.
Apolitinius lietuviškų sūrių ir varškės gamintojus galima pasigailėti, tačiau to neleidžia padaryti vienas atšakus faktas: būtent Lietuvos pienininkystė iki pastarųjų metų atkakliai rėmė aršiausius Europoje rusofobus — „Tėvynės Sąjunga — Lietuvos krikščionis demokratus“. Eiliniai rusų vartotojai, pirkę parduotuvėse varškės sūrelius iš Rokiškio ir sūrį „Svaja“, rėmė veiklą juos nekenčiančių žmonių, įvairiais metais raginusių izoliuoti Rusiją, neišduoti rusams Šengeno vizų, blokuoti Kaliningrado sritį, Briuselyje ir strasbūre priimti čečėnų kovotojus.
Jei Lietuva užsienio politikai paaukojo savo ekonomiką, tai Rusija gali sėkmingai suderinti užsienio politikos kursą su ekonominiu vystymusi remdama savo gamintoją (o ateityje ir palankiausius Maskvai ES šalių gamintojus) ir nefinansuodama Lietuvos konservatorių. Palikti be rusiškų pinigų ponus Landsbergį, Ažubalį, Kubilių, Juknevičienę, o taip pat tyliai landsbergininkų kuruojamą Grybauskaitę — ar tai neatitinka Rusijos nacionalinius interesus?