Šiomis dienomis Lietuvos Seime buvo paskelbti duomenys tyrimų, skirtų skausmingiausiai lietuvių valdžios temai – piliečių pozicijai rusų grėsmės atžvilgiu. Tyrimas buvo atliktas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto užsakymu. Rezultatas stulbinantis: dauguma lietuvių pareiškė, kad išorinio įsiveržimo atveju jie negins dabartinės valdžios.
Tyrimo duomenimis, tik penktadalis apklaustųjų pasiruošęs ginti Lietuvos sienas su ginklais rankose. Ši formuluotė reiškia pasiruošimą prisijungti prie karinių pajėgų ir saugos struktūrų. Kitaip sakant, ginti valdžios ir šalies vadovybės planuoja apie 20 proc. visų piliečių (pajėgių gintis su ginklais rankose).
Pagrindiniu tyrimo tikslu autoriai laikė „piliečių utėlėtumo“ patikrinimą. Labiausiai juos jaudino, ar nebėgs iš skęstančio laivo sąžiningi piliečiai, ar nedums svetur iš tėviškėlės.
Deja, pusė respondentų tyrinėtojus nuvylė. Iškilus karinių veiksmų grėsmei, jie planuoja skubiai dingti iš šalies.
Ketvirtadalis apklaustųjų pareiškė, jog iškilus užpuolimo grėsmei jie liktų Lietuvoje, tačiau faktiškai tik tikslu užtikrinti savo šeimos saugumą. Kitaip sakant, 50 proc. lietuvių pasiruošę pasipriešinti užpuolikui buitiniame lygyje, tačiau tik tuo atveju, jei iškils pavojus jų giminėms ir artimiesiems. Apie valstybės santvarkos ir valdžios struktūrų gynimą kalbos nėra.
Pristatant rezultatus, autoriai nutarė neakcentuoti nepatogių duomenų, tačiau viską atskleidė skaičiai.
Verta pažymėti, kad valdžia ir vyriausybei palanki spauda sėkmingai nutylėjo faktą, jog tyrimas neįmantriu akademiniu pavadinimu „Subjektyvus saugumas besikeičiančiame geopolitiniame kontekste: faktorius ir individualias strategijas formuojantys ypatumai“ buvo atliekamas pastarųjų dvejų metų eigoje. Ir kad jis būtų atliktas, tam teko skirti 104 tūkstančius eurų.
Tyrimą atliko Lietuvos socialinių tyrimų centro Sociologijos instituto darbuotojai. Vienintele ir visa apimančia rėmėja pasireiškė valstybės biudžeto finansuojama Lietuvos mokslinė taryba.
Kitaip sakant, už keletą dešimčių puslapių eilinių gąsdinimų „nedraugiškos Rusijos“ kėslais sumokėjo Lietuvos mokesčių mokėtojai. Iš jų kišenių buvo išpešta 104 tūkstančiai eurų. Tačiau tyrimas dar neužbaigtas. Numatyta jį tobulinti kelerių metų eigoje.
Seimo kareiva
Tyrinėtojų kuratoriaus vaidmenį atliko Seimo narys ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas. Būtent jis ir pateikė šio mokslinio darbo rezultatus. Kalbėdamas apie galimą grėsmę, jis leido sau „pažaisti“ faktais ir terminais. Deputatas pareiškė, kad įsiveržimo į Lietuvą grėsmę jis mato, žinoma, tik iš Rusijos pusės.
Jo žodžiais, Rusijos Federacija – pagrindinis pavojus ir pagrindinis iššūkis ne tik nepriklausomai Lietuvos Respublikai, bet ir visai Europai bei euroatlantinei bendrijai (ES ir NATO).
„Padėtis regionalinio saugumo sferoje vis dar įtempta. Rusija lieka didžiausiu iššūkiu regiono ir euroatlantinės bendrijos saugumui, o jos agresyvumas ir karinis aktyvumas prie NATO sienų padidėjo. Mes turime kovoti su informacinėmis atakomis, kibernetiniu Rusijos šnipinėjimu ir galimais išpuoliais prieš Lietuvos informacines sistemas, nes tai labai kenkia nacionaliniams šalies saugumo interesams“,— taip jis pareiškė pokalbio su JAV pasiuntine Ana Chol metu.
Pataikė į tašką
Tyrime pabrėžiama, kad norą ginti savo šalį dažniausiai pareiškia jauni piliečiai, turintys gerą pajamų lygį. Jie patenkinti savo gyvenimu ir pritaria Lietuvos vadovybės pozicijai „demokratinių vertybių“ ir „agresyvios Rusijos“ politikai pasipriešinimo klausimais. Tačiau tokių gyventojų Lietuvoje labai nedaug.
O tuo metu situacija kasmet blogėja. Nepaisant valdžios džiūgavimų ekonominiais pasiekimais, žmonėms vis sunkiau ir sunkiau gyventi.
Tai liudija ir visuomenės nuomonių apklausos, ir kasmet didėjančios emigracijos rodikliai, ir net pirmųjų asmenų pareiškimai.
Pastaraisiais metais militarizavimas ir „žaidimai karu“ tapo valdžiai viliojančia idėja. 2015 metais šalyje buvo atnaujintas šaukimas kariuomenėn penkeriems metams. 2016 metais prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė įstatymą dėl visuotinos karinės prievolės – tai numatyta vykdyti pastoviai. Iki 2018 metų Lietuva įsipareigojo padidinti karines išlaidas iki 2 proc. BVP – vieno milijardo eurų. 2020 metais šias išlaidas planuojama padidinti iki 2,5 proc. BVP.
Šiandien jau kalbama apie visuotinos bendros privalomos karinės tarnybos įvedimą visiems vyrams nuo 19 iki 26 metų. Šiuo metu kasmet karinę tarnybą atlieka nuo 3,5 iki 4 tūkstančių žmonių.
Patys to nesitikėdami, tyrinėtojai sociologai ir Seimo kareivos pripažino, kad dauguma piliečių nepriklauso kategorijai pasiturinčių, aprūpintų ir situacija šalyje patenkintų žmonių.
Didžioji respondentų dalis nepatenkinta tuo, kaip pastarųjų 20 metų eigoje valdžia sprendžia opiausius jų gyvenimo klausimus. Juos slegia menkos pajamos, skurdas, socialinė nelygybė, masiška emigracija, nedarbas.
Būtent tai ir sąlygoja patriotiškumo lygį – meilę savo Tėvynei. Pasirengimas ginti savo šalį ir nusistovėjusią sistemą, kuri vis labiau priešpastato save eilinių piliečių interesams, priklauso nuo jų gyvenimo kokybės. Kol šalies vadovybė nesuvoks šios elementarios tiesos, Lietuvos saugumo nepajėgs užtikrinti net patys rimčiausi tyrimai.