Lietuvos ir Latvijos statistikos žinybos ir demografai vėl kalba apie Pabaltijo tautų išmirimą. Mirtingumas auga, gimstamumas krenta, lietuviai ir latviai išsilaksto po užsienius ir neketina sugrįžti į tėvynę. Kalbos apie demografinės situacijos gerėjimą Pabaltijo šalyse pasireiškė kaip priešlaikinės: Pabaltijo politikai apie tai kalbėjo pernai, nenorėdami sudrumsti Lietuvos, Latvijos ir Estijos šimtmečių švenčių — šių valstybių vis dar atsisako etniniai gyventojai.
Lietuvos statistikos departamentas praneša, jog respublikos gyventojų skaičius pernai sumažėjo 14,5 tūkstančio žmonių. Per pirmąjį šių metų mėnesį gyventojų skaičius sumažėjo 2 tūkstančiais žmonių. Šiandien Lietuvoje oficialiai gyvena 2,7 milijono žmonių — beveik milijonu mažiau, nei 1991 metais gyveno Lietuvos TSR.
Faktiškai šis skaičius dar mažesnis, nes neįskaito tų emigrantų, kurie išvyksta į Vakarų Europą nedeklaruodami savo išvykimo. Manoma, jog šiuo metu vargu ar Lietuvoje yra 2,5 milijono gyventojų, be to, jų skaičius pastoviai mažėja.
O iš tiesų Lietuvos gyventojų skaičius mažėja daug sparčiau, negu skelbia oficialios įstaigos. Statistikos departamento apskaičiavimai pastoviai optimistiški, ir sunku suprasti, kodėl tvirtinama, jog išvykę svetur uždarbiauti sugrįš.
O tuo tarpu pernai iš Lietuvos išvyko 32 tūkstančiai gyventojų. Tai mažiau, nei ankstesniais metais, tačiau mažai šaliai ir toks skaičius grėsmingas.
Lietuviai blaškosi Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Airijoje. Apie jų požiūrį į tą tėvynę, su kuria atsisveikino, byloja tai, jog britų imigrantai pasiryžę atsisakyti Lietuvos pilietybės ir po Brexit priimti britų. Siekdamos užkirsti kelią tokiam nemaloniam, reputaciją žeidžiančiam smūgiui, Lietuvos Respublikos valdžios nori įteisinti dvigubą pilietybę.
Tačiau Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES pasekmės gąsdina išvykėlius iš Lietuvos, ir jie jau masiškai atiduoda lietuviškus pasus, tuo demonstruodami savo požiūrį perspektyvon sugrįžti į gimtąjį Pabaltijį.
“Aš galiu palyginti mūsų gyvenimo lygį su mūsų artimųjų Lietuvoje gyvenimo lygiu: jiems tenka dirbti keliose vietose, kad šiek tiek uždirbtų. Kai mes atvykstam į Lietuvą ir matom kainas, patiriam šoką. Anglijoje gal ir brangu, gyvenimas nelengvas, tačiau tu dirbi, ir tavo darbas vertinamas. Dirbi ir uždirbi”, — Lietuvos žiniasklaidai pasakoja Gintarė, atsisakiusi Lietuvos pilietybės dėl gyvenimo Didžiojoje Britanijoje. “Išties mes jau daug metų galvojome apie pilietybės pakeitimą. Apie 10 metų. Mes neplanavome sugrįžti į Lietuvą”, — aiškina Gintarė.
Pagal Lietuvos URM informaciją, tokių žmonių, kaip Gintarė, pernai buvo 155.
Panašus požiūris į gimtąjį kraštą ir kaimyninėje Latvijoje. Sociologų duomenimis, kas trečias jaunas latvis šalyje”sėdi ant lagaminų”, pasiruošęs išvykti iš Latvijos artimiausiu metu. Esant dabartiniams jaunimo emigracijos tempams, amžiaus viduryje 60 proc. šalies gyventojų bus per 65 metus.
Iš Latvijos dažniausiai išvyksta jauni vyrai. Užsienyje latviai dažniau, nei tėvynėje, sukuria šeimas, pagimdo vaikus. Emigruoja labiau išsilavinę žmonės, Latvijoje lieka mažiau išprusę. Užsienyje aukštos kvalifikacijos latvių specialistai dirba tose šakose, kuriose Latvijoje kritiškai trūksta specialistų. Inžinieriai, gydytojai.
Kiekvienas iš šių sociologinių dėsningumų skamba kaip antausis latvių realybei.
Ir taip pat, kaip lietuviai, išvykę latviai neskuba sugrįžti į tėvynę. Pagal latvių apklausą šimte pasaulio šalių, tvirtai pasiryžę sugrįžti į Latviją 16 proc. išvykusių. Dar 40 proc. sugrįš, jei situacija šalyje pagerės, likusi dauguma išvis nenusiteikusi grįžti.
Tačiau depopuliaciją Pabaltijo šalyse sukelia ne tik emigracija.
Lietuvos ir Latvijos gyventojų skaičius mažėja natūraliu būdu, paprastai sakant — išmirštant.
Gimstamumas Lietuvoje lyginant su praeitais metais krito 9,6 proc. Mirtingumas išaugo 2,5 proc. Susituokiama rečiau negu išsiskiriama.
Tokie pat liūdni skaičiai ir Latvijoje, kurios šimtmetis buvo pažymėtas gimstamumo antirekordu. Centrinė statistikos valdyba pareiškia, jog nuo praeitų metų sausio iki lapkričio šalyje gimė 17800 vaikų. Tai 7,5 proc. mažiau nei 2017 metais. O gruodyje buvo pasiekta absoliutaus mėnesio gimstamumo antirekordo visos stebėjimų istorijos metu — 1292 kūdikiai.
Gimstamumas Latvijoje krenta keletą metų iš eilės, mirtingumas ženkliai jį viršija. Tokiu būdu Latvija patenka į dešimtuką pasaulio šalių, kuriose sparčiausiai mažėja gyventojų skaičius.
Visa ši statistika visiškai paneigia pernykščias Pabaltijo politikų kalbas apie tai, jog demografinės katastrofos Lietuvoje ir Latvijoje kulminacija jau praeityje ir situacija pradeda taisytis.
“Šia tema egzistuoja geras anglų išsireiškimas Wishful thinking — tai yra kai mes galvojame taip, kaip norisi galvoti, kai norus įsivaizduojame išsipildžiusius, — pareiškimus apie Latvijos migracijos balanso pagerėjimą komentuoja Latvijos universiteto profesorius, demografas Michail Chazan. — Nepaisant to, jog ekonominė situacija gerėja, atsiranda vis daugiau galimybių įsidarbinti gerai apmokamame darbe kai kuriose šakose, o vidutinis darbo užmokestis pasiekė psichologinį 1000 erurų barjerą, Latvija dar negali laukti migracijos stebūklo. Nemanau, kad iš didelio minuso mes staiga iššoksime į nulį. Juk dauguma faktorių, skatinančių žmones išvykti, niekur nedingo.”
Demografinės situacijos Pabaltijyje gerėjimo iliuzija atsirado tik dėl to, jog į jį uždarbiauti be vizų atvyko ukrainiečiai. Pasirodžius jų srautui, atrodė, jog mažesniais tempais ėmė mažėti gyventojų skaičius ir ne toks dramatiškai didesnis išvykstančių iš Lietuvos ir Latvijos, nei atvykstančių, gyventojų skaičius.
Pabaltijo politikai žinojo, kad tai iliuzija, žinojo, dėl ko ji atsirado, tačiau savo valstybių šimtmečio proga sąmoningai klaidino žmones ir tvirtino, jog viskas pasikeis.
Nieko nepasikeitė. Pabaltijo tautos tebeišmiršta ir vis dar išsilaksto. Dabar, kai šimtmetis Pabaltijo šalyse atšvęstas, galima vėl apie tai kalbėti, nebijant sugadinti tautiečiams švenčių.