Pabaltijo šalys viena po kitos parėmė Sirijos bombardavimą. Pritardamos amerikiečių partneriams griaunant tarptautinę teisę ir pakeičiant ją stipriojo teise, Lietuva, Latvija ir Estija kasa sau duobę. Jos pritaria praktikai, kai branduolinės supervalstybės aiškinasi santykius kariniu būdu trečiųjų šalių teritorijose ir bet kuri kariniu atžvilgiu galinga šalis gali smogti raketomis silpnesniai šaliai apeidama JT Saugumo tarybą ir nesivargindama ieškant įrodymų šios šalies kaltei. Jei ši praktika taps tarptautinių santykių norma, Sirijos tautos likimo gali sulaukti ir Pabaltijo šalys.
„Ribotas JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos jėgos panaudojimas — kraštutinė, tačiau reikalinga priemonė, siekiant sustabdyti panašius veiksmus, — taip Sirijos bombardavimą, atsakant į esą prezidento Bašaro Asado įsakymą panaudoti cheminį ginklą, pakomentavo Estijos premjeras Juri Ratas . — Tikimės, kad ateityje bus galimybė sulaikyti masiško naikinimo ginklo panaudojimą diplomatiniais metodais. Tai — būtina sąlyga prisilaikant tarptautinių sutarčių siekiant išvengti konfliktų“.
„Cheminio ginklo panaudojimas — šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas ir sunkus nusikaltimas, kurio neįmanoma pateisinti“, — pareiškė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgar Rinkevič ir pabrėžė, kad raketų smūgius Sirijai vertina kaip „adekvačias priemones“.
Latvijos URM vadovo nejaudina faktas, kad smogta Sirijai raketomis buvo ne šiaip be įrodymų, jog Rytų Gutoje buvo panaudotas cheminis ginklas, bet iš anksto, kad tarptautinė specialistų grupė nespėtų ištirti tos vietos, kurioje esą buvo atakuota cheminiu ginklu, ir padarytų išvadą, kad šios atakos nebuvo.
Rinkevičiui ir Ratui antrina jų lietuviškasis kolega.
„Mes remiame tuos veiksmus, kurių ėmėsi JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija. Šios reakcijos buvo tikėtasi, nes Sirijos režimas peržengė ne vieną „raudoną liniją“ [iš tų], kurios buvo nubrėžtos anksčiau, — pasakė Linas Linkevičius. — Tik ryžtingi veiksmai galėtų pakoreguoti [Bašaro Asado] režimą ir pasiųsti visiškai aiškų signalą jam ir toms šalims, kurios beatodairiškai palaiko režimą — visų pirma tai Rusija ir Iranas“.
Kaip žinia, nieko nenustebino ši visiška Lietuvos, Latvijos ir Estijos vienybė. Būtent tokios reakcijos ir buvo laukta iš Pabaltijo. Juk tai ne pirmąsyk.
Pabaltijo politikai visada elgiasi kaip tas šakalas Tabaki greta tigro Šerchane: šliaužioja prieš galingą užtarėją ir kursto jį pulti kitus, tikėdamasis sulaukti jam numestų nuograužų.
Šerchanai gali keistis, tačiau šakalų elgesys nekinta. Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos kolaborantai šliaužiojo prieš Hitlerį ir atliko šlykštų nacių darbą siekdami sau naudos. Žudė žydus ir grobstė jų turtą, apsigyveno jų namuose ir lupo iš lavonų burnų auksinius dantis.
Šaltojo karo metais būsimieji Paks Americana „vanagai“ smerkė amerikiečių imperializmą ir demaskavo NATO kariauną komjaunimo susirinkimuose ir kažkokios Vilniaus TSKP mokyklos auditorijose.
Pabaltijo šalys karštai pritarė Jugoslavijos bombardavimams. Už Belgrado bombardavimą jos pasisakė dar prieš tai, kai amerikiečiai nutarė jį bombarduoti. Ir už tai išsiderėjo sau teisę įstoti į NATO be priklausančių karinėms išlaidoms 2 BVP procentų.
Lietuva, Latvija ir Estija abiem rankom balsavo už karinį įsiveržimą į Iraką. Taip norėjo, kad ši nepriklausoma šalis būtų sunaikinta ir okupuota, kad nepabijojo prieš įstojimą į ES pasisakyti prieš Vokietiją ir Prancūziją, kurios nenorėjo tuo užsiimti.
Ir juk neapsiriko: JAV spaudžiant, Pabaltijis buvo priimtas į Europos Sąjungą ir pasodintas ant europietiškų fondų dotacijų net neatitinkant narystės ES Maastrichto kriterijams.
Nors po kelerių metų paaiškėjo, kad jokio cheminio ginklo, kuris tapo Irako sunaikinimo priežastimi, Sadamas Chuseinas neturėjo.
Amerikiečių specialiosios tarnybos sąmoningai užsiiminėjo dezinformacija. JAV valstybės sekretorius Kolin Pauel rodė JT Saugumo taryboje mėgintuvėlį su skalbimo milteliais. Buvusiam Didžiosios Britanijos premjerui Toni Blerui net teko atsiprašyti rinkėjų dėl karo Irake: pripažinti, kad žvalgybos duomenys buvo netikslūs, cheminio ginklo nebuvo, o Sadamo nuvertimas paskatino „Islamo valstybės“ (Rusijoje uždrausta organizacija — RuBaltic.Ru past.) atsiradimą.
Tačiau Pabaltijui šie demaskavimai kaip nuo žąsies vanduo. Po kelerių metų Lietuva, Latvija ir Estija lengvai pritaria Sirijos sunaikinimui. Priežastys tos pačios. Kai 2013 metais JAV prezidentas Barakas Obama suko galvą dėl Hamleto klausimo — ar bombarduoti (Damaską)? — Vilnius, Ryga ir Talinas pasisakė choru: bombarduoti!
Smūgis Sirijai — adekvatu! JT pritarimo nereikia, mes vertinam aktyvų JAV vaidmenį tarptautiniuose reikaluose — sakė tie patys žmonės, kurie po dvejų metų piktinosi, kad Europos Sąjunga verčia juos priimti bėglius iš Sirijos. Ir kuriuos dabar žavi Trampo „tomohavkai“.
Jei už skliaustų palikti etikos klausimus, tai pabaltijiečių taktika logiška ir pagrįsta. Ši taktika — remti amerikiečių avantiūras dar ryžtingiau, nei pati Amerika , — ne kartą pasiteisino. Tačiau naujomis sąlygomis tokios taktikos panaudojimas gali atsirūgti Pabaltijui pavojingomis pasekmėmis.
Lietuva, Latvija ir Estija palaiko tarptautinės teisės naikinimą ir jos pakeitimą ne šiaip sau jėga, o karine — jeigu ateityje didžiosios branduolinės šalys trečiųjų šalių teritorijose karinę jėgą naudos nieko nepaisydamos, ši praktika taps bumerangu latviams, lietuviams ir estams.
Pabaltijis galėjo gyventi saugiai vienapoliškame pasaulyje tol, kol JAV buvo tokios galingos ir stiprios, jog galėjo bombarduoti bet ką. Vardan demokratijos ir dėl naftos, nėkiek nebijodamos pasekmių. Naujame daugiapoliškame pasaulyje taip nebus. Dabar Amerika nepajėgia įveikti net mažos Šiaurės Korėjos. Trampas gali be galo gąsdinti Kim Čen Yną „dideliu raudonu mygtuku“ — galų gale jam tenka sutikti eiti derybų keliu.
Amerikiečių praktika „koubojiškai“ elgtis tarptautinėje arenoje atveria „Pandoro skrynią“ ne tik JAV priešams, bet ir jų sąjungininkams. Tai pradedama suprasti ir Vakaruose.
„Kai kokia nors šalis vienašališkai imasi priemonių įstatymiškai nepagrįstai, tai skatina kitas šalis veikti taip pat ir trukdo mums apskųsti tokius veiksmus“, — taip britų parlamente Sirijos bombardavimą komentavo opozicijos lyderis Džeremi Korbin. Leiboristų partijos pirmininko žodžiai — tiksliausia įvykių Sirijoje pasekmė.
Jeigu šiandien Amerika apeidama tarptautinę teisę ir išgalvotu pretekstu panaudoja jėgą prieš Rusijos sąjungininkę, tai rytoj Rusija, mažiausiai turinti Amerikai lygų karinį potencialą (o pagal naujausią branduolinę ginkluotę ir lenkianti ją), gali smogti Amerikos sąjungininkui.
Pavyzdžiui, Pabaltijui.
Ir dėl to jokio NATO susidūrimo su Rusija neįvyks. Sirijos pavyzdys parodė, kad branduolinės valstybės pasiruošusios pasitikrinti raumenis trečiųjų šalių teritorijose, stengdamosi nesužeisti viena kitos, kad neįvyktų tiesioginis karinis susidūrimas.
Visavertis karas tarp branduolinių šalių — visuotinas iki besąlygiškos kapituliacijos — neįmanomas, nes karinis sunaikinimas bus abipusis. Tačiau įmanomas šalutinis karas: ne priešo teritorijoje, nepanaudojant branduolinio ginklo ir ne tiesiogiai, o per sąjungininkus.
Toks karas šiandien faktiškai vyksta Sirijoje.
Rytoj Rusija gali paprasčiausiai importuoti amerikiečių elgesio modelį ir amerikietiškai pasielgti Pabaltijyje.
Niekas dėl Latvijos ir Lietuvos branduolinio karo su Rusija nepradės: negi raketos būtų skirtos Kalifornijai. Net sankcijų neįves: tuomet neliktų tokių sankcijų, kurių Vakarai dar Rusijai netaikė. Paprasčiausiai aiškinsis santykius neutraliose teritorijose „džiaugsmui“ Pabaltijo politikų, kurie patys pateks į tą duobę, kurią kasė kitiems.