Prieš 25 metus, 1993 metų gegužės 14 dieną, Lietuva tapo Europos Tarybos nare. Tai organizacija, kurios tikslas — ginti žmogaus teises ir palaikyti demokratiją. Tačiau po ketvirčio amžiaus Lietuvos Respublika vis labiau primena Šiaurės Korėją. Valdantieji sluoksniai tiesiogine prasme užsiėmė medžiokle žurnalistų, visuomenės veikėjų ir politikų, kurie pasisako prieš valdžias, nurodydami jų akivaizdžius trūkumus, nusikaltimus ir nesėkmes. Taip, pavyzdžiui, už postą Facebook šalyje, kuri yra Europos Tarybos narė, galima dvejiems metams atsidurti kalėjime. Lietuvos įstojimo į šią organizaciją metinių proga analitinis portalas RuBaltic.Ru pasikalbėjo su lietuvių blogeriu Simonu Zagurskiu apie tai, kaip respublikoje laikomasi žmogaus teisių, ypač — žodžio laisvės.
— Pone Zagurski, žiniasklaida pranešė, kad į Lietuvą iš Didžiosios Britanijos Jūs atvykote 2018 metų balandžio mėnesį, buvote septyniom dienom sulaikytas ir dabar negalite išvykti dėl Jums iškeltų baudžiamųjų bylų. Ar Jūs galėtumėte patvirtinti arba paneigti šią informaciją?
— Viskas taip. Iki atvykimo į Lietuvą aš septyniolika metų gyvenau Didžiojoje Britanijoje, kur manęs nepasiekė Lietuvos specialiosios tarnybos. Šių metų sausy Lietuvoje man buvo iškelta baudžiamoji byla, o specialiosios tarnybos gavo leidimą mane areštuoti. Aš to nežinojau, kai skridau į Lietuvą. Aš ketinau praleisti Lietuvoje ne daugiau penkių dienų, bet įstrigau ilgam.
Lietuvos teisėsaugos darbuotojai žinojo, kad baigiasi mano paso galiojimo terminas ir kad aš atvyksiu į Lietuvą jo pakeisti. Aš atskridau, mane areštavo ir įkišo į kalėjimą. O dar iš manęs paėmė dokumentus, kompiuterį, mobilų telefoną ir t.t. Po septynių dienų mane išleido, tačiau neturėdamas dokumentų negaliu išvykti iš šalies.
Dar daugiau — Lietuvoje pasijutau lyg būčiau užsienietis. Be paso mano teisės ženkliai apribotos: kai tenka kreiptis į ligoninę ar oficialiai išsinuomoti būstą, susiduriu su rimtomis problemomis.
— Ar galėtumėte smulkiau papasakoti kaip atsidūrėte tokioje situacijoje?
— Prieš pusantrų metų savo puslapyje Facebook patalpinau postą apie snaiperių dalyvavimą Vilniuje 1991 metų sausio įvykiuose. Tie snaiperiai — lietuviai, kurie kariavo Afganistane. Aš parašiau, kad įvykius Vilniuje organizavo firmos Edelman amerikiečių konsultantai ryšių su visuomene klausimais.
Pabrėšiu: Vilniaus susidūrimų organizatorių braižas buvo panašus į tą, kuris pasireiškė Kijevo Maidane, Libijoje, Gvatemaloje, Čilėje ir kitose šalyse. Tai yra Vilniaus įvykiai tapo PR projektu.
Snaiperiams buvo pažadėta sumokėti po tūkstantį dolerių už nakties darbą. O sumokėjo po du šimtus dolerių. Tie lietuviai, kurie vienaip ir kitaip buvo į tuos įvykius įvelti, sakė, kad kai kurie šauliai nusižudė dėl spaudimo (manoma, jog iš susirėmimų oraganizatorių pusės).
Naktį į 1991-ųjų sausio 13-ąją snaiperiai šaudė nuo pastatų stogų. Aš nežinau, kiek jų ten buvo. Šauliams nebuvo liepta nukauti būtent ką nors, jie turėjo šaudyti į minią. Prieš snaiperius stovėjo Tarybų Sąjungos kariškiai. Ir susirėmimas buvo organizuotas taip, kad užsienio žiniasklaida, o konkrečiai BBC ir CNN, nufilmuotų, kaip tarybiniai tankai esą traiško protestuojančius lietuvius. Taigi tos nakties įvykiai Vilniuje buvo surežisuoti ir žiniasklaidos parodyti pasauliui.
Savo puslapyje Facebook aš parašiau, kad įvykiai Vilniuje buvo apmokėti, o Lietuvos judėjimas „Sąjūdis“ — tai VSK (KGB) projektas.O taip pat kad Lietuvos komunistai po to, kai subyrėjo Tarybų Sąjunga, o JAV pasiūlė jiems pinigų, užėmė amerikiečių pusę.
Dar aš rašiau, kad galimai tarp JAV ir Rusijos egzistavo susitarimas, pagal kurį Pabaltijis turėjo atitekti JAV, Rusijos įtakos zonoje paliekant Artimuosius Rytus. Visa tai buvo suplanuota prieš 25–30 metų.
Aš aiškinau lietuviams, jog Lietuva nepriėmė jokių sprendimų, ji pakluso trečiųjų šalių sprendimams. Ir tada šalimi buvo pasinaudota, išprovokuojant konfliktą su Rusija.
Žinoma, aš pažymėjau, kad tai tik versija, kad taip galėjo būti.
Mano originalus postas buvo pašalintas iš Facebook. Tačiau grupė chakerių „Jorkširio elfai“, kurią kontroliuoja Lietuvos konservatoriai, sukūrė „feiko“ profilį su mano asmens duomenimis, ten patalpino „feiko“ straipsnį ir pranešė apie jį policijai.
— Kuo Jūs kaltinamas? Kodėl Jūs tapote reikalingas Lietuvos specialiosioms tarnyboms?
— Lietuvos specialiosios tarnybos nori pasinaudoti mano byla parodant užsienyje gyvenantiems lietuviams, kas gali nutikti, jei bus pabandyta parašyti tai, kas prieštarauja oficialiai Lietuvos propagandai.
Šiandien apie milijonas lietuvių gyvena JAV, apie 300 tūkstančių — Didžiojoje Britanijoje, 200 tūkstančių — Norvegijoje ir Švedijoje, 50 tūkstančių — Airijoje.
Mano byla — tai Lietuvos specialiųjų tarnybų signalas užsienyje gyvenantiems lietuviams, kad neprasižiotų. Pačioje Lietuvoje šiandien nėra žodžio laisvės. Atmosfera primena Šiaurės Korėją. Žmonės areštuojami. Nemanykite, kad aš toks vienas.
Šiuo metu Lietuvoje įsiplieskė eilinis skandalas dalyvaujant šalies prezidentei [Daliai Grybauskaitei], kuri įsakė Lietuvos specialiosioms tarnyboms sekti žurnalistus. Manau, jog mano bylos eigą taip pat kontroliuoja Lietuvos prezidentės administracija ir Saugumo departamento vadovybė. Tačiau aš tik patalpinau informacijos nutekėjimą ir parašiau, jog beveik neabejoju informacijos teisingumu.
— Kaip suformuluotas kaltinimas?
— Aš kaltinamas tuo, kad tyčiojuosi iš 1991 metų sausio įvykių Vilniuje Esą nervinu tada nukentėjusius žmones. Tačiau juridiškai susidūrimų sausyje byla vis dar neužbaigta. Paprasčiausiai Lietuvos konservatoriai, kurie suinteresuoti plėsti šalyje rusofobiją, vyriausybės lygyje priėmė nutarimą, kad galvoti ir rašyti apie tuos įvykius neteisėta.
Aš tik paaiškinau įvykių versiją. Už tai mane pavadino „Kremliaus agentu“ ir gali dvejiems metams įkišti į kalėjimą. Visą tą laiką aš negalėsiu ištrūkti iš Lietuvos, o visi mano giminės gyvena Didžiojoje Britanijoje.
— Anglų ar lietuvių kalba Jūs rašėte savo postus?
— Lietuvių. Dar vienas momentas, jis svarbiausias: tai, kas publikuojama Facebook, yra JAV jurisdikcijoje ir vertinama pagal jų įstatymus. Kitaip sakant, Jus negali teisti už Amerikos ribų. Tačiau Lietuvoje tai vyksta.
— Pastaruoju metu Lietuvoje padažnėjo atvejų, kai žmonės areštuojami arba persekiojami politiniais motyvais. Jūsų manymu, ar šie atvejai kažkuo panašūs? Kas daugiausia nukenčia nuo tų persekiojimų?
— Net valdančiosios partijos lyderis buvo apkaltintas ryšiais su Rusija.
Egzistuoja slaptas sąrašas, kuriame — dviejų, o gal trijų tūkstančių lietuvių, gyvenančių JAV, pavardės. Jei jie atvyks į Lietuvą, gali būti areštuoti, kaip ir aš. Šiandien šalyje asmens duomenys menkai saugojami. „Jorkširio elfai“ turi ryšius su bankais, registracijų biurais ir kitomis įstaigomis. Šie ryšiai padeda chakeriams gauti informaciją apie biznį, nekilnojamą turtą ir t.t.
Net Donaldas Trampas liepė Lietuvos prezidentei gerinti santykius su Rusija, nes Lietuva ir Rusija — ekonominiu bendradarbiavimu suinteresuotos kaimyninės šalys.
Oficiali spauda tai nutylėjo. Ir tai nenuostabu, nes Lietuvos prezidentė kontroliuoja spaudą, teismus, prokuratūrą ir kariškius. Dauguma lietuvių norėtų normalių santykių su Rusija, Baltarusija ir lietuviais, kurie gyvena Anglijoje ir JAV.
Kai išvyksti iš šalies, pradedi suvokti, kal lietuviams „rusų agresijos“ klausimu skalaujami smegenys.
— Lietuvoje persekiojami politikai, žurnalistai, visuomenės veikėjai. Ar tai tos pačios grandinės grandys?
— Būtina suprasti, kad Lietuvą šiandien valdo mafijos grupė. Tai nedidelė grupė Lietuvos konservatorių partijos žmonių, kuriuos palaiko apie 12 procentų gyventojų ir kuri kontroliuoja žiniasklaidą, kariškius, teismus, policiją ir kitas jėgos struktūras. Visi šie žmonės — buvę VSK (KGB) agentai ir šnipai. Jeigu jūsų pozicija kertasi su šios mafijos pozicija, jūs automatiškai tampate „Kremliaus agentas“.
Neabejoju, Rusija lengvai galėtų pateikti šios grupuotės narius kompromituojančią medžiagą. Suprasdami grėsmę, visus kaltinimus savo adresu konservatoriai vadina „feikais“. Tačiau su šia įtakos grupe siejasi labai keisti dalykai.
Tarybų valdžios laikais tokiems funkcionieriams, kaip Vytautas Landsbergis, buvo leidžiama išvykti į Angliją, Indiją ir kitas šalis. O dabartinis Lietuvos užsienio reikalų ministras, aršus Rusijos priešas Linas Linkevičius vadovavo komjaunimui.
Prieš dvejus metus Lietuvos karinės išlaidos sudarė 0,7 šalies BVP proc. Šiandien — jau 2 proc. Artimiausioje ateityje jos, atrodo, padidės iki 2,5 proc., nes baiminamasi „rusų agresijos“.
O tuo metu Amerika ir Vokietija parduoda Lietuvai pasenusią ginkluotę, o ši ją perduoda Ukrainai. Lietuva padeda Ukrainai kariauti Donbase, faktiškai tapo jos kariuomenės rėmėja. Lietuvos kalėjimai tuo metu baisiame stovyje, atlyginimai ir pensijos labai menki. Tačiau jei tu apie tai parašysi, lengvai atsidursi tardytojų kabinetuose, o gal ir kalėjime.
Man iškeltos trys bylos. Ir visos dėl publikacijų apie buvusius VSK agentus. Kalba eina apie žmones, kurie „persidažė“ ir už pinigus dirba tam, kuris pasiruošęs mokėti.
Prieš keletą dienų buvau tardomas pagal vieną iš bylų. Žurnalistas — VSK agentas tarybiniais metais lydėjo Kauno Žalgirio krepšininkų komandą ir dirbo kaip šnipas. Visi apie tai žinojo. Tačiau dabar šis žmogus žiauriai proamerikietiškas. Jis kalba, jog nieko nežino, nekenčia Rusijos ir panašiai. Aš patalpinau informaciją ir buvau iškviestas į teismą kad prisipažinčiau, jog šis žurnalistas nebuvo VSK agentas.
Netrukus Lietuva sulauks dar vieno skandalo. Į ją įvelta šalies prezidentė. 2,4 tūkstančių lietuviškų pasų buvo parduota Pietų Afrikos žydams, kurie niekada nebuvojo Lietuvoje ir nemoka lietuvių kalbos. Esą už tai Lietuva sulauks Izraelio paramos.
— Kokiu tikslu tuo užsiiminėja konservatorių partija?
— Juos remia tam tikri JAV sluoksniai, Lietuvos konservatoriai veikia pagal tų grupių interesus. Pėdsakai greičiausiai veda prie Chilari Klinton būstinės. Aš manau, jog konservatorius kontroliuoja Klinton asmenys. O Trampo Lietuvos konservatoriai nekenčia.
Šios grupės misija — užsiimti antirusiška, antibaltarusiška ir antilenkiška politika. Jie norėtų Lietuvoje sukurti režimą, panašų į buvusį Albanijoje prieš trisdešimt metų, ir kontroliuoti dirbančią Lietuvos vyriausybę.
Niekas šalyje nesupranta, kaip partija, kurią remia 15 proc. rinkėjų, kontroliuoja 60 proc. Lietuvos ekonomikos. Bet jie tikrai įsakinėja ir valdo šalį.
Straipsniai, pagal kuriuos mane areštavo, kaip tik apie tai kalba. Konservatorius remia didelis biznis. Dirbančią vyriausybę palaiko visuomenė, tačiau ji pastoviai patiria spaudimą ir neįtakoja daugelio šalies gyvenimo sferų — pagrindinai dėl korupcijos.
Juokingiausia, kad Vakarų verslininkai norėtų gerų Lietuvos ir Rusijos santykių. Pavyzdžiui, dėl rusų embargo lietuvių eksportas ženkliai sumažėjo, nors Lietuvai būtų naudinga bendradarbiauti su Rusija.
Ta pati istorija su SGD terminalu. Lietuva nuomoja laivą ir perka Amerikoje dujas, kurios išgaunamos Bachreine arbo Saudo Arabijoje. Rusija galėtų parduoti Lietuvai dujas daug pigiau. Tačiau dėl politinių motyvų lietuviai permoka du ar net tris kartus daugiau.
Konservatoriai jokiu bizniu neužsiiminėja, tačiau turi jėgą. Jie nenori šiltų santykių su Rusija, nes tokiu atveju taptų nereikalingi.
Konservatoriai tvirtina, kad Lietuva turi remti Ukrainą ir užsiiminėti antirusiška propaganda. Ir tuo metu tūkstančiai Ukrainos vairuotojų ir statybininkų dirba Lietuvoje. Visi šie žmonės kalba, kaip žinia, ne lietuviškai, o rusiškai. Ir tai tiesiog juokinga.
Į Lietuvą atvažiuoja žmonės iš taikių Ukrainos regionų ir susiduria su valstybine pagalbos „nukentėjusiems kare“ programa. Šioms reikmėms Briuselis skiria pinigus. Tuo metu Lietuvos politikai atidaro ofšorus, per kuriuos pagalba „nukentėjusiems“ ukrainiečiams plaukia į reikalingas kišenes.
Kam tai reikalinga JAV? Amerika bijo, kad vokiečių technologijos nesusijungtų su rusų resursais. Pabaltijis šioje istorijoje — buferinė zona tarp Rytų ir Vakarų, kurioje dvi supervalstybės kaunasi svetimomis rankomis.
— Ar pasikeis Lietuvoje situacija po prezidento rinkimų?
— Ne. Valdančioji Lietuvos grupuotė — mafija. Ji nepaiso įstatymų, o jos tikslas — visiškai kontroliuoti Lietuvą. O pati šalis jiems nėra labai svarbi.
Ką nors pakeisti gali tik tie lietuviai, kurie gyvena užsienyje. Jie publikuoja informacijas apie korupciją ir nori sustabdyti rusofobiją, kad būtų atkurti santykiai su Rusija, Baltarusija ir kitais Lietuvos kaimynais. Deja, alternatyvi lietuviška žiniasklaida šiomis sąlygomis galima tik užsienyje, kur jos pasiekti negali Lietuvos specialiosios tarnybos.
Pavyzdžiui, mano publikacijos kokia tai prasme įtakoja Lietuvos politiką. Kai aš parašiau apie korupcijos skandalą: Lietuvos valdininkai vogė ES pinigus, — daugelis pareigūnų turėjo atsisveikinti su šiltomis vietelėmis, o kai kuriems išvis buvo uždrausta dirbti valstybinėse struktūrose.
— 1993 metų gegužės 14 dieną Lietuva tapo Europos Tarybos nare — organizacijos, kurios tikslas ginti žmogaus teises, remti demokratiją ir t.t. Jūsų nuomone, ar dabartinė Lietuva prisilaiko Europos Tarybos bazinių principų ir idėjų?
— Žinoma, ne. Dabartinė Lietuva neprisilaiko jokių normų ir taisyklių.
Lietuvoje egzistuoja režimas, primenantis stalininį. Šalis išmoka didžiules kompensacijas ir baudas šio režimo aukoms, kai Strasbūro teismas priima nutartis ne valstybės naudai. Lietuva atiduoda mokesčių mokėtojų pinigus.
— Ar tai reiškia, kad Vakarų šalys nenori matyti žmogaus teisių pažeidimų Pabaltijyje, nes nenori prarasti tų pranašumų, kuriuos gauna respublikose? Kodėl nesimato oficialios Vakarų pozicijos?
— Pirma, todėl, kad nuslepiami pažeidimų faktai. Paprasčiausiai žmonės sėdi kalėjimuose, o kartais sistema visiškai jų atsikrato. Retkarčiais žurnalistai užmušami arba dingsta be pėdsako.
Dažniausiai žmonės atsiduria pas tardytojus ir sumoka didžiules, nepakeliamas baudas. Po to jiems siūloma atgailauti. Jeigu sutinka, jie paliekami ramybėje.
— Jūsų manymu, ar artimiausioje ateityje gali pasikeisti situacija?
— Tokia galimybė egzistuoja. Reikėtų, kad vyriausybė kontroliuotų prokuratūrą, kariškius ir teisėjus. Tačiau vargu ar jai tai pavyks.