Politika Politika

ČŽV kalėjimas atėmė iš Lietuvos teisę kalbėti apie žmogaus teises

Vaizdo šaltinis: news-front.info
 

Europos žmogaus teisių teismas pripažino, kad Lietuvoje veikė slaptas ČŽV kalėjimas, ir įpareigojo Lietuvos Respubliką išmokėti kompensaciją Palestinos piliečiui, kuris buvo neteisėtai kalinamas ir kankinamas netoli Vilniaus. Ši teismo nutartis deda riebų kryžių ant Lietuvos valdžių ambicijų būti europietiškų vertybių propaguotojais potarybinėje erdvėje: kiekvieną kartą, kai Lietuvos emisarai pradės mokyti „atsilikusius“ rytų kaimynus demokratijos ir žmogaus teisių, jiems bus galima priminti, kad jų šalyje, XXI amžiuje, valdžioms žinant, žmonės buvo kankinami slaptame kalėjime.

„Teismas priėjo išvados, kad Lietuvoje nuo 2005 metų vasaros iki 2006 metų kovo veikė slaptas ČŽV kalėjimas, kad jame buvo kalinamas ponas Zain al-Abidin Mochamed Chusain, o vietos valdžios žinojo, kad ČŽV elgiasi su juo taip, kaip uždrausta konvencijos“, – sakoma Europos žmogaus teisių teismo nuosprendyje, paskelbtame tiriant ČŽV slaptų kalėjimų Europoje bylą.

Teismas įpareigojo Lietuvą išmokėti Palestinos piliečiui Zain al-Abidin Mochamedui Chusainui (labiau žinomam kaip Abu Zubaida) 130 tūkstančių eurų kompensaciją už tai, jog, žinant Lietuvos valdžioms, jis buvo kankinamas slaptame kalėjime.

Teismo nutartis tiesiogiai įvardina Lietuvą kalta pažeidžiant fundamentalias žmogaus teises.

Teismas paskelbė, kad Lietuvos Respublika pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, kuri draudžia kankinimus ir neteisėtą įkalinimą, garantuoja nekaltumo prezumpciją ir veiksnę teisinę gynybą.

O dar Europos žmogaus teisių teismas pažymi, kad Lietuva ne tik suteikė JAV teritoriją neteisėtam kalėjimui, bet ir pro pirštus žiūrėjo į tai, kaip amerikiečiai jame užsiiminėja kankinimais.

Lietuvos valdžios dar neatliko efektyvių tyrimų atsiliepiant į palestiniečio skundus dėl jo teisių pažeidimų.

Oficialus Vilnius tyliai pripažįsta kaltinamąjį nuosprendį savo adresu. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pavadino Teismo nuosprendį nepalankiu Lietuvai, tačiau pažadėjo jį įvykdyti. Situacijos pikantiškumas slypi tame, jog Lietuvos valdžios visus tyrimų apie slaptus kalėjimus metus atsisakinėjo bendrauti su tyrėjais.

Istorija, kurios eilinis etapas užsibaigė Strasbūre gegužės 31d., tęsiasi pusantro dešimtmečio – nuo 2004 metų, kai į vakarų spaudą pradėjo prasiskverbti informacija apie slaptų ČŽV kalėjimų egzistavimą sąjunginėse JAV šalyse. Tame tarpe labiausiai proamerikietiškose Rytų Europos šalyse – Rumunijoje, Lenkijoje, Lietuvoje.

2009 metais amerikiečių televizijos kanalas ABC News papasakojo apie ČŽV kalėjimo veiklą Lietuvoje.

Šaltinis – Lietuvos vyriausybės narys ir amerikiečių žvalgybos darbuotojas – pranešė ABC, jog Antavilių gyvenvietėje, esančioje už 20 kilometrų nuo Vilniaus, buvusios žirgų sporto bazės komplekse apie metus veikė slaptas ČŽV kalėjimas, kuriame specialiosios amerikiečių tarnybos išmušinėjo terorizmu įtariamų asmenų parodymus.

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus kategoriškai atmetė kaltinimus, pareikšdamas, kad jokių ČŽV kalėjimų Lietuvos teritorijoje nebuvo. Kalėjimo egzistavimą Adamkus neigia iki šiol, ir tai nenuostabu: tokios paskirties įstaiga Lietuvoje galėjo atsirasti tik sutikus tuometiniam šalies vadovui, todėl buvęs prezidentas tiesiogiai atsakingas už šį nusikalstamą veiksmą.

Dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė 2005 – 2006 metais dirbo Briuselyje eurokomisare ir su įsteigimu prie Vilniaus ČŽV kalėjimo neturi nieko bendro. Todėl prezidento rinkimuose 2009 metais Grybauskaitė dosniai svaidėsi pažadais ištirti šią skandalingą istoriją ir nubausti kaltuosius.

Tačiau tapusi prezidente ji pradėjo „sukti uodegą“, nes kaltieji – dešinysis konservatoriškas Lietuvos elitas, su kuriuo ponią Dalią sieja glaudūs ryšiai, o taip pat JAV atstovai Lietuvoje, prieš kuriuos prezidentė ir žodžio nedrįsta ištarti. Todėl Grybauskaitė ir „suko uodegą“, ir daugelį metų įtikinėjo negalinti tiksliai pasakyti, ar buvo Lietuvoje ČŽV kalėjimas.

O tuo tarpu įrodymų gausėjo. 2011 metais portalas Wikileaks paviešino diplomatinį susirašinėjimą, kuriame JAV valstybinių struktūrų darbuotojai aptarinėjo ČŽV kalėjimo Lietuvoje veiklą.

2015 metais Amerikos Kongresas atnaujino slaptųjų kalėjimų užsienyje programų parlamentinį tyrimą, ir jame nuskambėjo žodis „Lietuva“.

2016 metais į Europos žmogaus teisių teismą kreipėsi Palestinos pilietis Abu Zubaida, kurį JAV valdžios kaltino 2001 metų rugsėjo 11d. teraktų paruošimu. Zubaida pareiškė, jog 2006 metais jis buvo pervestas į slaptą ČŽV kalėjimą Lietuvoje, kuriame buvo kankinamas, siekiant išgauti norimus parodymus.

Ir štai nuosprendis. ČŽV kalėjimas buvo ir Lietuva kalta pagal visus kaltinimo punktus. Ji pažeidė fundamentalias žmogaus teises, leisdama neteisėtai paversti žmogų belaisviu ir jį kankinti, vėliau bandant nuslėpti šį faktą.

Europos žmogaus teisių teismo išvada atima iš Vilniaus bet kokią moralinę teisę aiškinti kam nors potarybinėje erdvėje kas tai yra laisvė, demokratija, europietiškos vertybės ir žmogaus teisės.

Daug metų Lietuvos politikai, žinoma, visų pirma dešinieji, artimi buvusiam prezidentui Adamkui, leidusiam įsteigti ČŽV kalėjimą, neįsivaizdavo savęs be šios misionierių veiklos. Jų pamokslai apie žmogaus teises skambėjo Minske, Tbilisyje, Kišiniove ir Kijeve.

Oficialusis Vilnius ragino įvesti sankcijas prieš Baltarusiją, „paskutiniąją diktatūrą Europoje“ už tai, jog ši esą pažeidžia žmogaus teises. Lietuvos URM visose tarptautinėse erdvėse siekė visiškos Rusijos diplomatinės izoliacijos — „atstumtosios šalies“, kuri „eina prieš bendražmogiškasias vertybes“.

Lietuvos valdžios pro pirštus žiūrėjo, kai Gruzijoje, valdant jų numylėtajam Saakašviliui, buvo pasodintas kas dešimtas šalies gyventojas, tačiau atidarė Vilniuje Baltarusijos žmogaus teisių namus, kurie pagrindinai siekia neleisti pasodinti kalėjiman baltarusių radikalius nacionalistus,dalyvavusius gatvių riaušėse ir valstybinių pastatų Minske užgrobime.

Jie pritarė visiems Kijevo režimo nusikaltimams prieš Ukrainos liaudį ir tarptautinę humanitarinę teisę bei žmogiškumą, užtat užtvindė Vilnių Rusijos „teisėsaugininkais“, laisvosios Rusijos forumuose aptariančiais Putino „kruvinojo režimo“ žmogaus teisių pažeidimus ir sprendžiančiais į kiek dalių vardan laisvės ir demokratijos reikėtų suskaldyti Rusiją.

Visa šia „teisėsaugine“ veikla užsiiminėja šalis, kurioje, vietinėms valdžioms palaiminus, buvo slapta laikomi ir kankinami žmonės.

Ir dabar šį faktą patvirtino Europos žmogaus teisių teismas, pripažinęs Lietuvą kalta pažeidžiant tas žmogaus teises. Tas Teismo sprendimas toli gražu ne pirmas, tačiau svariausias įrodymas, kad metas padėti riebų tašką Lietuvai vaidinant mesiją.

Ir jei ateityje kuris nors oficialus ar neoficialus Lietuvos Respublikos atstovas bandys išsižioti ir ką nors leptelti apie kovą buvusiose tarybinėse respublikose už laisvę ir prisilaikymą žmogaus teisių, jam iškart teks priminti apie slaptą ČŽV kalėjimą prie Vilniaus ir pasakyti: tau metas stipriai prikąsti liežuvį.

 

Straipsnis lengvai skaitomas ir kitomis kalbomis: