Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė interviu vokiečių žurnalui Spiegel, kad reikia ruoštis Rusijos įsiveržimui į Lietuvą. Metams likus iki valstybės vadovės kadencijos pabaigos Grybauskaitės žodžius galima suprasti kaip politinį priesaką: ponia Dalia prisakė ateinančioms lietuvių kartoms ir tarptautiniams Lietuvos partneriams savo, kaip prezidentės, pagrindinį credo — niekada nepamiršti „rusų grėsmės“.
„Pavojus (Rusijos įsiveržimo į Lietuvą — RuBaltic.Ru past.) didelis, jei mes pastoviai nesirūpinsim savo gynimosi galimybėmis. Jei mes parodysim, kad galime ir norime gintis, tada mus niekas nepuls. Mes turime būti pasiruošę — mentaliai, politiškai, technologiškai, siela ir širdimi. Rusijos kariuomenė prie Pabaltijo šalių ir Lenkijos sienų savo sudėtimi dešimt kartų skaitlingesnė už NATO kariuomenę. Bet esmė ne tik skaitlingume. Svarbu pareiga ir noras gintis. Jeigu mūsų tauta ir partneriai bus tam pasiruošę, tokiu atveju nebus priežasčių mus okupuoti“, — kalba Dalia Grybauskaitė interviu Spiegel.
Publikacijos labiausiai įtakinguose ir daugiatiražiniuose Vakarų leidiniuose (o toks, be abejonės, yra vokiečių Spiegel) — neeilinis įvykis Pabaltijo šalių lyderiams. Todėl jie ypač atsakingai žiūri, ką reikia akcentuoti, būtent ką ir kokiais išsireiškimais pateikti vakarų sąjungininkams.
Grybauskaitės atveju tai, jog kalba eina apie interviu, nieko nekeičia. Lietuvos prezidentė, bendraudama su žiniasklaida, įrodė, kad tikrų, „gyvų“ interviu ji niekada neduoda. Jei žurnalistas nori su ja pabendrauti, ponia Dalia nuo jo pabėga. Jeigu vedantysis užduoda iš anksto nesuderintą klausimą, ji skandalingai išeina iš studijos.
Todėl galima neabejoti: vokiečių žurnalo klausimų poniai prezidentei sąrašas buvo iš anksto peržiūrėtas ir Daukanto aikštėje patvirtintas. O gal ten ir buvo sukurtas. Įtraukiant tą apie Rusijos įsiveržimo į Lietuvą pavojų.
Dalia Grybauskaitė prieš metus iki atsisveikinimo su prezidento postu pateikė Lietuvos piliečiams ir tarptautiniams partneriams savo priesaką: niekada nepamiršti „rusų grėsmės“ ir būti pasiruošusiems duoti deramą atkirtį.
Ir, žinoma, tai bus pateikta prezidentei būdingoje jausmingoje manieroje. „Mes turime būti siela ir širdimi pasiruošę Rusijos įsiveržimui...“ Ir taip šioje ponioje pasireiškia jos „raudonoji“ praeitis.
„ — Komjaunuoli! Atremti rusų agresiją būk pasiryžęs!
— Visada pasiryžęs!“
Žinoma, šaunu, kad ypatingas viltis ginant tėvynę Grybauskaitė sieja su Lietuvos jaunimu. „Jaunoji karta pasiryžusi ginti tėvynę“, — sako ji.
Iš kur pas ponią prezidentę atsirado tokia informacija? Lietuva pastaraisiais keliais metais tapo absoliučia Europos čempione pagal emigruojančių gyventojų skaičių, o juk 52 proc. išvykstančiųjų sudaro būtent jaunimas. Devyni iš dešimties vyresniųjų klasių moksleivių pareiškia, kad nori išvažiuoti iš Lietuvos. Keistas sutapimas — nauja emigracijos iš Lietuvos banga pakilo 2015 metais, kai buvo atnaujintas karinis šaukimas. Ar ne nuo karinės tarnybos bėga jauni lietuviai į Angliją ir Airiją?
Tačiau poniai prezidentei šie faktai, kaip žinia, nerūpi — ji ryžtingai pareiškia, kad jaunoji lietuvių karta pasiruošusi ginti tėvynę.
Dalia Grybauskaitė užsiima aukščiausia Pabaltijo lyderio veiklos forma: kuria politinį mitą.
Pagrindinis bet kokio mito kūrimo priešas — faktai ir logika; Pabaltijyje įpratę jų atsikratyti emocionaliai ir sofistiškai.
Puiki Grybauskaitės patoso iliustracija: „Mes padarėme didžiulę klaidą, taip pasielgę 1940 metais (atsisakę ginti Lietuvos — RuBaltic.Ru past.), kai Raudonoji armija įžengė į Lietuvą ir ją okupavo. Tai baigėsi genocidu. Mes tada praradome beveik 15 proc. gyventojų, dauguma šių žmonių buvo deportuoti į sovietinius lagerius.“ Dešimtmečiais Pabaltijo politikai savo kalbose tarptautinėse erdvėse įrodė: požiūrių neadekvatumas ir isterija balse — geriausias ginklas prieš nepatogius klausimus, liečiančius tarptautinius ir teisinius okupacijos ir genocido apibrėžimus.
Lietuvos prezidentė sako, kad Rusijos kariuomenė prie Pabaltijo sienų dešimt kartų skaitlingesnė uš NATO. „Prie Pabaltijo sienų“ turbūt reiškia Rusijos Federacijos Vakarų karinę apygardą, kuri savo teritorija artima Europos Sąjungai. Tokiu būdu ir Maskvoje galėtų paskaičiuoti visus karinius dalinius visose ES šalyse ir pasakyti, kad prie Kaliningrado srities sienų sutelkta didžiulė kariuomenė Rusijos puolimui.
Grybauskaitė visiškai ignoruoja klausimą, kokiais sumetimais Rusijai reikėtų okupuoti Lietuvą. Jei tik lietuviai nustos ruoštis atremti įsiveržimą, tuoj pat ir okupuos. Ir taškas.
Kremliui taip reikalinga šalis su sugriauta ekonomika ir rekordiniais tempais išsilakstančiais gyventojais, kad okupuotų ją, rizikuodama sukelti karą su baranduoliniu NATO? Maskva skęsta svajonėse, kad daugelis Lietuvos rusofobų – Grybauskaitės rinkėjai ir „landsbergininkai“ — taptų Rusijos piliečiais? Pirmaujantys alkoholizmo ir savižudybių rodikliai tampa RF itin pageidaujamu ir skaniu kąsneliu?
Lietuvos prezidentė neturi atsakymų į šiuos klausimus. Ji ir neleis niekam tokius klausimus jai užduoti.
Didžiosios prancūzų revoliucijos vadai vadino nacionalizmą pilietine religija.
Dalia Grybauskaitė tokiu atveju — pagrindinė lietuviškojo nacionalizmo religijos vaidilutė.
Ji užburia parapijiečius šventų žolelių kvapais, apsvaigina savo paistalais, ir tie parapijiečiai, Jos Didenybės apkvailinti, patiria patriotiškas haliucinacijas.
Savų vadovų nustekenta mirštanti Lietuva jiems pradeda rodytis prisikėlusia iš nebūties Didžiąja Lietuvos kunigaikštyste, valdančia didžiulius plotus nuo suomių uolų iki Juodosios jūros. Klestinčiu „Baltijos tigru“, į kurio „ekonominį stebuklą“ lygiuojasi Vakarų šalys.
O skęstantis skurde, žlungantis ir patvory nuo degtinės gaištantis rytų kaimynas stebi lietuvių pasiekimus, pavydi mirtinu pavydu ir, bejėgiškai pykdamas, nori okupuoti.
Ir neokupuoja tik todėl, kad žino: visa Lietuva visiškai pasiruošusi kautis. Duokite pretekstą — ir jau rytoj galingi Lietuvos kariūnai bus Maskvoje. Virš Raudonosios aikštės suplėvesuos Vytis, Kremliaus komendantu už didžiulius nuopelnus bus paskirtas „dėdulė“ Landsbergis, o vietas okupuotos teritorijos pilietinėje administracijoje užims Laisvosios Rusijos forumo dalyviai.
Dalios Grybauskaitės priesakas ateinantiems Lietuvos prezidentams — neleisti išsisklaidyti šiems svaigalams. Neleisti lietuviams prasiblaivyti, ir toliau juos maitinant patriotiškomis haliucinacijomis.