Переводы Переводы

Lietuvoje kerštas žydams, „miško brolių“ aukų palikuoniams

Источник изображения: imgur.com
0  

Šiauliuose išniekintos žydų kapinės. Žydų organizacijų aktyvistai įtaria, jog tai vandalizmo aktas — kerštas Lietuvos žydų bendrijai už kovą prieš heroizavimą kolaboranto Jono Noreikos, kuris kaip tik Šiaulių apylinkėse vykdė masiškas žydų žudynes. Amerikos žydui Grantui Gorinui, daugelį metų pasisakančiam prieš Noreiką ir kitus „miško brolius“, Lietuvoje buvo pagrasinta baudžiamosios bylos iškėlimu. Lietuvos vadovybė peržengia visas „raudonas linijas“ ir provokuoja tarptautinį skandalą, kuris gali sukelti konfliktą tarp Vilniaus ir Izraelio su JAV.

„Litvakų (Lietuvos žydų) bendruomenei, pažyminčiai, kaip ir „Sąjūdis“ (įkūrimo), savo atkūrimo 30-metį, o taip pat Vilniaus geto likvidavimo 75-metį, kelia nerimą vis dar nesibaigiančios visuomenėje diskusijos dėl Jono Noreikos („generolo Vėtros“) atminimo įamžinimo. Tie duomenys, kuriais mes disponuojame, liudija, kad Jonas Noreika tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvavo įgyvendinant Lietuvoje Cholokausto politiką“, — sakoma atvirame žydų bendruomenės laiške.

Nuotr.: facebook.com/JewishSiauliaNuotr.: facebook.com/JewishSiaulia

Žydų bendruomenė pateikia dokumentalius įrodymus, kad kolaborantas Noreika tiesiogiai dalyvavo žydų genocide, pareiškia, jog Lietuvos kultūros valdininkai gina ir teisina „miško brolius“, ir reikalauja nuimti atmintiną lentą „generolui Vėtrai“ nuo Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos iki rugsėjo 23-iosios — Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos.

„Mes manome, jog Lietuvos visuomenė, mininti valstybingumo šimtmetį, pakankamai subrendusi, todėl pajėgi įvertinti istorinius faktus, o valstybė — prisiimti atsakomybę už viešai demonstruotą nepagarbą istoriniam teisingumui“, — sako Lietuvos žydai, reikalaujantys, kad valdžios pripažintų tą faktą, jog Lietuvos nacionalistai dalinai atsakingi už žydų genocidą Lietuvos teritorijoje.

Tuo pačiu metu, kai buvo paviešintas Lietuvos žydų bendruomenės atviras laiškas, Šiauliuose, kur ir vykdė genocidą lietuvių „tautos didvyris“ Noreika, buvo išniekintos žydų kapinės.

Vykdant žemės darbus ir klojant vamzdžius, buvo išrausti žydų kapai ir žmonių palaikai išmesti ant paviršiaus. Kapinės — kultūros paveldo objektas, ten jokie vamzdžiai negali būti klojami — žemės darbai tokioje teritorijoje draudžiami. Todėl tame, kas atsitiko Šiauliuose, Lietuvos žydai įžvelgia ne nesusipratimą, o sąmoningą vandalizmo aktą.

Nuotr.: facebook.com/JewishSiauliaNuotr.: facebook.com/JewishSiaulia

„Tie kaulai gali būti mano giminių. Nepagarba... Tai panašu į smūgį širdin peiliu, kaip kažin kas gali taip smarkiai nekęsti? Kaip žmonės gali būti tokie beširdžiai? Tose krūvose gali būti mano šeima“, — taip kapinių Šiauliuose išniekinimą įvertino Lietuvos žydų palikuonis, JAV pilietis Grantas Gočinas.

Lietuvos valdžių santykiai su Gočinu ypatingi. Kalifornijos gyventojas daug metų demaskuoja Hitlerio talkininkus Pabaltijyje ir kritikuoje Lietuvos, Latvijos bei Estijos istorinę politiką.

Ypatingą vietą jo veikloje užima kova priš tai, jog „generolas Vėtra“ paverčiamas Lietuvos nacionaliniu didvyriu.

Grantas Gočinas mato Noreikos heroizavime sąmoningą Lietuvos valdžių kursą falsifikuojant Antrojo pasaulinio karo istoriją.

Tiesioginiu falsifikacijos organizatoriumi Gošinas įvardina Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimų centrą, vadovaujamą Teresės Birutės Barauskaitės. Be to, iš esmės nusikalstamą Centro veiklą heroizuojant Cholokausto organizatorių, toleruoja Saugumo departamentas ir asmeniškai Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Grantas Gočinas pasiuntė Birutės Barauskaitės vadovaujamai įstaigai užklausimą apie Lietuvos valstybės požiūrį į Jono Noreikos veiklą. Prie užklausimo — 69 puslapiai dokumentų, įrodančių „miško brolių“ nusikaltimus. Tarp jų — raštiški Noreikos anūkės, lietuvių bendruomenės Čikagoje amerikiečių žurnalistės Silvijos Foti parodymai; ji dabar rašo knygą apie savo senelį. Be to, Amerikos žydas pateikė skundą Birutės Barauskaitės adresu, kaltindamas ją tuo, kad jos vadovaujama kontora sąmoningai neigia Cholokaustą.

Savo atsakyme Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimų centras pagąsdino Grantą Gočiną baudžiamuoju persekiojimu: jo veiksmuose Centro darbuotojai įžvelgė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Baudžiamojo kodekso pažeidimus.

„Jeigu aš, demaskuodamas genocidą vykdžiusį monstrą, įvykdžiau nusikaltimą, lai man bus iki mano gyvenimo pabaigos pasididžiavimo ženklas. Lai tai bus mano gyvenimiško palikimo dalis. Jei Lietuva genocido monstro demaskavimą laiko nusikaltimu, lai jai taps papildoma gėda visiems laikams“, — taip komentavo Lietuvos valdininko grasinimus Grantas Gočinas.

Kitaminčių, išdrįsusių sklaidyti „didvyriškų miško brolių“ mitą, gąsdinimo vaizdą puikiai papildo besitęsiantis persekiojimas dviejų kitų „eretikų“: Klaipėdos savivaldybės deputato Viačeslavo Titovo ir rašytojos Rūtos Vanagaitės. Šie asmenys išdrįso pakelti balsą prieš kitą „miško brolį“ — Adolfą Ramanauską–Vanagą.

Dėl to Vanagaitė buvo priversta emigruoti iš Lietuvos, o Titovas verčiamas taip pasielgti.

Panevėžio dramos teatras (jame visą savo kūrybinį gyvenimą praleido didysis Donatas Banionis) paskelbė, jog pagal Rūtos Vanagaitės knygą „Mūsiškiai“ pastatys spektaklį. Knyga, priminsim, skirta masiškam lietuvių dalyvavimui Cholokauste.

Atsakant į tai pasireiškė visuomeninis judėjimas „AntiTitovas“. Atstovaujanti jam kažkokia Antonina L. Iš Butingės paskelbė, jog ruošiama akcija prieš teatrą, nutarusį inscenizuoti „Rusijos propagandistės Vanagaitės“ knygą.

Pavadinti Rūtą Vanagaitę „Rusijos propagandiste“ — tai, žinoma, aukščiausias visuomenės aktyvistų neadekvatumo ir marginalumo rodiklis. Tačiau lietuviškiesiems disidentams tokie neadekvatai ir marginalai gali tapti pavojingesni nei administracinis presingas. Jie gali sumanyti padegti Panevėžio dramos teatrą spektaklio pagal Vanagaitės knygą premjeros dieną.

Kovodama už savo istorinę mifologiją Lietuva peržengia visas „raudonas linijas“ ir visomis jėgomis skuodžia link tarptautinio skandalo, galinčio sukelti konfliktą su Izraeliu ir JAV.

Mesti Amerikos piliečiui, kovojančiam už tiesos apie Cholokaustą išsaugojimą, užuominas apie baudžiamąjį persekiojimą — įrodymas, jog už mitą apie „miško brolius“ Lietuvos valdžia pasiruošusi kautis iki paskutiniųjų. Tu gali būti JAV pilietis, net Donaldas Trampas, o į mūsų istorinę politiką nedrįsk brautis! Joks Grantas Gočinas, Jefraimas Zurofas, Džaredas Kušneras arba Binjaminas Netanjachu nepajėgs suabejoti šviesiu mūsų didvyrių įvaizdžiu.

Ir visai gali būti, jog būtent su visais aukščiau išvardintais galų gale teks Lietuvos vadovybei turėti reikalų.

2012 metais Lietuvos Respublikos valdžios galėjo sau leisti su karinėmis apeigomis garbingai perlaidoti „Lietuvos aktyvistų fronto“ lyderį ir Laikinosios Lietuvos vyriausybės premjerą, numodama ranka į protestus Izraelio, pasipiktinusio žydų pogromo Kaune organizatoriaus heroizavimu. Barako Obamos administracijai ne itin rūpėjo Izraelis ir žydai, todėl Vilnius ir galėjo į juos numoti ranka.

Šiandien toks Lietuvos valdžių fokusas nepraeis. Donaldas Trampas — Barako Obamos antipodas visais klausimais, tame tarpe ir remiant Izraelį. Žydų įtaka Baltiesiems rūmams šiandien didžiulė, Cholokausto atminimo gynimas — neliečiama Vašingtono užsienio politikos vertybė, o Izraelis — pagrindinis Amerikos sąjungininkas, užtikrinant kurio saugumą Trampas deda tokias pastangas, apie kurias Lietuva negali net svajoti.

Taip kad sumokės Lietuva už Antrojo pasaulinio karo istorijos perrašinėjimą ne tik Lietuvos–Rusijos (tai galima tik sveikinti) ir Lietuvos–Izraelio (su tuo galima susitaikyti), bet ir Lietuvos–Amerikos konfliktu.

Ir štai šio konflikto Lietuvos valdžia, ketvirtį amžiaus žvelgianti į Vašingtoną iš apačios į viršų pozoje „ko pageidaujate?“, tikrai neištvers.

Статья доступна на других языках:
Обсуждение ()