Politika Politika

„Už pinigus maloniau nekęsti Rusijos“: lietuviškuosius rusofobus demaskavo chakeriai

Vaizdo šaltinis: squarespace.com
 

Europoje įsiplieskė skandalas dėl antirusiško sąmokslo. Anonymous chakeriai paviešino dokumentus, teigiančius, jog Londonas remia ir koordinuoja įvairių kontinento šalių rusofobus, tame tarpe iš Lietuvos. Prisidengdama projektu Integrity Initiative Didžiosios Britanijos vyriausybė galimai sukūrė didžiulę slaptą tarnybą, kurioje triūsia politinių, karinių, akademinių ir žurnalistų bendrijų atstovai. Jų tikslas — visam pasauliui pasakoti apie „rusų grėsmę“.

Chakeriai tvirtina, jog pagal minėtą projektą Didžioji Britanija ne kartą kišosi į nepriklausomų Europos šalių vidaus reikalus. Jų pateiktas ryškiausias pavyzdys — operacija „Monkloa“ Ispanijoje: Didžioji Britanija sumanė neleisti vidaus saugumo departamento direktoriumi skirti Pedro Banjosą. Ispanų klasteriui Integrity Initiative šios užduoties įgyvendinimui prireikė tik keturių valandų“.

Klasteriai, apie kuriuos eina kalba, — grupės žmonių, apjungtų tautybės principu. Paviešinti dokumentai liudija, jog britų agentūra veikia Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir kitose šalyse. Tačiau mus labiausiai domina „pabaltijietiškas klasteris“, kuriame kruta ir Lietuvos atstovai. Negi kas galėjo pagalvoti, kad jų ten nebus?

Paslaptingas koordinatorius

„Pabaltijietiškame klasteryje“ aptinkame 16 pavardžių. Kadangi jokios papildomos informacijos, apart elektroninių adresų, sąrašuose nėra, identifikuoti kai kuriuos asmenis problematiška. Atviruose šaltiniuose informacijos apie juos nedaug.

„Pabaltijietiško klasterio“ dalyvių sąrašas / ru.scribd.com tinklapio ekrano nuotrauka„Pabaltijietiško klasterio“ dalyvių sąrašas / ru.scribd.com tinklapio ekrano nuotrauka

Net Tomas Tauginas — žmogus, kuris laikomas „pabaltijietiško klasterio“ koordinatoriumi, — asmenybė visiškai neišryškinta.

Prieš dvejus metus Taugino pavardė skambėjo dviejuose vedančiuosiuose britų leidiniuose — The Times ir The Independent. Tuo metu „miglotame Albione“ jau buvo suformuota Jos Didenybės kariuomenės 77-oji brigada tikslu vesti informacinį karą ir kovoti prieš rusų propagandą.

Nuostabą žurnalistams sukėlė tai, jog šio nelengvo verslo plonybių britų kolegos mokėsi iš draugų pabaltijiečių. Į Jungtinę Karalystę atvyko specialaus Lietuvos kariuomenės dalinio atstovai, kurie pasakojo apie „Kremliaus informacinius karus“.

Šio „kiberdesanto“ sudėtyje yra ir Lietuvos kariuomenės Strateginių komunikacijų departamento kapitonas Tomas Tauginas.

Atrodo, jog kartu su skyriaus vadovu Juriu Žgutsu jie smagiai „pasivažinėjo anglų ausimis“. Žgutsas, pavyzdžiui, skundėsi, kad jo šalis „perpildyta rusų kultūros“ ir jam kai kada atrodo, jog jis gyvena Rusijoje. Savo mintis papulkininkis pateikė kaip Maskvos agresyvius planus, kuriuose net tarybiniai paminklai — kovos elementas.

Neatsiliko ir jo pavaldinys. Pasak publikacijų spaudoje, Tomas Tauginas aiškino britų žurnalistams, kad Rusijos valdžios skirtingai dirba su įvairia auditorija. „Savo šalies gyventojams jos sako, kad NATO — stipri ir besiplečianti organizacija, ji su kiekviena diena vis labiau artėja prie Rusijos ir gali būti, jog vieną kartą užpuls“, — tai Taugino žodžiai The Independent.

Ar ne tada britų valdžios atkreipė dėmesį į gražbyliaujantį lietuvių kapitoną, kuris paviešintuose dokumentuose laikomas „pabaltijietiško klasterio“ koordinatoriumi?

O prieš vizitą į Didžiąją Britaniją Tauginas dalyvavo konferencijoje „ES tyrimų galimybių plėtra saugumo srityje dėka bendrų inovacijų, bendrų sukūrimų ir bendrų implementacijų“, kuri vyko Vilniaus Mykolo Riomerio universitete. Darbotvarkėje Tauginas minimas kaip strateginių komunikacijų skyriaus atstovas.

Tomo Taugino prezentacija konferencijos programoje / e5.ijs.si tinklapio ekrano nuotraukaTomo Taugino prezentacija konferencijos programoje / e5.ijs.si tinklapio ekrano nuotrauka

Beje, Tomo Taugino vardas aptinkamas kai kuriuose tyrimuose, kurie buvo atlikti bazuojantis minėtame universitete, o 2006 metais jis čia apgynė magistro vardą tema „Lietuva europietiškoje ir euroatlantinėje saugumo sistemoje: vystymasis, dabartis ir perspektyvos“ (marketingo ir administravimo poskyris).

Tauginas Mykolo Riomerio universitete laikomas ir veikalo „Automatizuota parinktų laisvos prieigos Internet išteklių turinio analizė kaip valstybinių nutarimų priėmimo instrumentas“.

Ši tema artima žmogaus, apie kurį kalbame, specializacijai. Surizikuosime išsakyti prielaidą, jog Tomas Tauginas iš universiteto ir Tomas Tauginas iš Strateginių komunikacijų departamento — tas pats žmogus. Tačiau mus labiau domina antroji institucija.

„Fotelių kariauna“

Kas gi tai yra – Lietuvos karo pajėgų Strateginių komunikacijų departamentas? Kažkas panašaus į specialią tarnybą. Atviruose informacijos šaltiniuose apie ją pasakyta labai mažai.

Pasidomėsime Lietuvos teisėsaugininko Giedriaus Grabausko nuomone.

„Strateginių komunikacijų departamentas — užslaptinta tarnyba. Apibūdinsiu ją taip: tai karinė propagandinė struktūra, veikianti slaptųjų tarnybų metodais.

Oficialiai publikuojami tik direktoriaus Jurio Žgutso (leitenanto-pulkininko) kontaktai.

Šis departamentas veikia nuo 2014 metų kovo–balandžio; būtent tada pasirodė pirmieji pranešimai apie veiklą šios struktūros, kuriai tuo metu vadovavo Saulius Guzevičius. Departamentas aktyviai propaguoja NATO bloką, jo darbuotojai rašo straipsnius, susitikinėja su moksleiviais ir įvairių organizacijų darbuotojais“.

Giedrius Grabauskas / Nuotr.: baltnews.ltGiedrius Grabauskas / Nuotr.: baltnews.lt

Apie atskirų departamento atstovų veiklą galima spręsti iš jo uždavinių. Seržantas Tomas Čeponis, pavyzdžiui, nesivaržydamas pareiškia, kad jo komanda vykdo „monitoringą dezinformacijos“, didžioji dalis kurios primena tą propagandinę kampaniją, apie kurią buvo pranešę Ukrainos specialistai“.

Vieno iš jo „atradimų“ esmė tame, jog Rusija Pabaltijo regione siekia sukurti nedideles valstybes kaip Donecko ir Lugansko liaudies respublikos.

Departamento veiklą 2016 metais nušvietė minėtas Grabauskas. Teisėsaugininkas paviešino istoriją apie tai, kaip Lietuvos kariuomenė bando kontroliuoti... bibliotekas.

Paaiškėjo, jog V. Megre, V. Sinelnikovo, V. Serkino, S. Lazarevo ir kitų autorių knygos, kurias Lietuvos bibliotekoms norėjo padovanoti visuomenininkė Irina Judina, skleidžia „propagandą ir begėdišką melą“.

„Ir ką, kariškiai ėmėsi cenzūros? — stebėjosi Grabauskas. — Kas gi daro išvadas, kas tie paslaptingieji cenzoriai? Tai Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas ir jo atsakingi darbuotojai. Departamentas pasiuntė bibliotekoms laiškus su grąsinančiomis rekomendacijomis (pagal stilių — įsakymas), o kaip elgtis buvo nurodoma telefonu“.

Pasak Grabausko, skambino ir laiškus siuntinėjo vyresnioji departamento specialistė Auksė Ūsienė. Po metų ji dalyvavo persekiojant rašytoją Rūtą Vanagaitę, kuri išdrįso kritikuoti vieną iš „miško brolių“ lyderių Adolfą Ramanauską–Vanagą“.

Rūta Vanagaitė / Nuotr.: alfi.ltRūta Vanagaitė / Nuotr.: alfi.lt

„Visi žino, kad Rusija turi agentų ne tik tarp rusų, ji pastoviai ieško, kas galėtų kalbėti jos vardu, kas galėtų išvystyti griaunančią veiklą pasirinktoje valstybėje. Aš manau, jog čia kaip tik tas atvejis“, — pareiškė Ūsienė.

Ar tikėti chakeriais?

Pateiktų faktų visiškai pakanka, siekiant suformuoti įvaizdį departamento, kuriame dirba Tomas Tauginas, įtariamas esant „pabaltijiečių koordinatoriumi“. Geresnės bendradarbiavimo su britais Integrity Initiative rėmuose struktūros ir nesugalvosi.

Pats Tauginas po atmintinos išvykos į Britaniją užsiėmė aktyvia veikla. Pavyzdžiui, 2017 metų spalio mėnesį jis pasisakė Kijeve vykusiame forume „Ukrainos pulsas“, kur kartu su kitais garbingais svečiais aptarinėjo kibernetinio saugumo, propagandos ir melagingų naujienų problemas.

new.gpus.org.ua tinklapio ekrano nuotraukanew.gpus.org.ua tinklapio ekrano nuotrauka

Po poros savaičių jis jau dalinosi žvalgybos paslaptimis atvirų šaltinių pagrindu (Open source intelligence, OSINT) konferencijoje Slovėnijoje. Šią vasarą Tauginas dalyvavo Venecijos klubo darbe (neformali žinomiausių ir labiausiai patyrusių specialistų grupė valstybinių Europos komunikacijų srityje), rudenį vyko į NATO strateginių komunikacijų konferenciją Romoje.

Tokiu būdu galima teigti, jog Tomas Tauginas savo srityje — pripažintas autoritetas. Ar turi ką nors bendro su tuo pripažinimu britai ir jų inicijuotas projektas Integrity Initiative?

Kol kas sunku pasakyti.

Chakerių paviešintas medžiagas galima laikyti vertas vien tik apmąstymų. Kad jos originalios, abejoja net Rusijos politikai.

„Manau, jog labai svarbu ištirti įrodyminę bazę ir neskubėti su kaltinimais, nors ir norėtųsi juos pametėti“, — pareiškė Federacijos Tarybos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas.

Keli Anonymous sąrašų figūrantai jau paneigė savo dalyvavimą antirusiškame projekte. Analitinis portalas RuBaltic.Ru elektroniniu paštu paprašė Tomo Taugino komentarų, tačiau atsakymo kol kas nesulaukė.

Federaliniame tyrimų biure informacija nekomentuojama, britų URM sureagavo nelabai suprantamai: „Integrity Initiative yra programa, informacija apie kurią lengvai prieinama. Mes džiaugsimės, jei informacija apie šį projektą bus aukštesnio lygio“.

O štai kokį „aukšto rango URM valdininko“ atsakymą pateikia vyriausiasis „Echo Moskvy“ redaktorius Aleksejus Venediktovas: „Mes nekomentuojame pateiktų dokumentų statuso. Kas dėl Integrity Initiative, tai ji yra visiškai atvira programa. Mūsų finansavimas leidžia jai ir ateityje publikuoti svarbius darbus, siekiant demaskuoti dezinformaciją ir kitus neigiamus reiškinius. Mes džiaugiamės, kad šis projektas pasiekė viešumo aukštumas“.

Tokius atsirašinėjimus galima vertinti tik kaip sumišimą.

Ko džiaugiatės, ponai?

Kodėl oficialus Londonas neskuba ryžtingai paneigti ne tik antirusiško sąmokslo egzistavimą, bet ir kaltinimus kišantis į kitų Europos šalių reikalus? Nejaugi vyriausybė turi ką slėpti?

Kol kas šie klausimai pakibo ore.

Išsami „pabaltijiečių klasterio“ figūrantų analizė — sekančioje medžiagoje.

Straipsnis lengvai skaitomas ir kitomis kalbomis: