Lapkričio pabaigoje Lietuvos miestuose praėjo protesto akcijos, reikalaudamos pakeisti naują vaikų teisių gynimo įstatymą. Tėvai baiminasi, kad Lietuva nukopijuos blogiausią norvegų socialinės tarnybos Barnevarn patirtį – juk dabar, kad iš šeimos būtų paimtas vaikas, pakanka vieno anoniminio skambučio. Ar pavyks pasitelkiant mitingus padaryti pakeitimus juvenalinės justicijos įstatymų leidyboje, kaip kovoti su vaikų teisių gynimo Tarnybos veiksmais ir kodėl Lietuva pasirinko „antišeimyninę ideologiją“, analitiniam portalui RuBaltic.Ru papasakojo teisėsaugininkas, Socialistinio liaudies fronto pirmininkas Giedrius Grabauskas.
— Pone Grabauskai, kaip Jūs vertinate naują juvenalinių įstatymų leidybą?
— Aš ją vertinu neigiamai dėl dviejų priežasčių.
Pirma, ši įstatymų leidyba kišasi į vidinį šeimų gyvenimą. Mes smerkiame akivaizdų smurtą, tačiau egzistuoja vidinis šeimos gyvenimas. Tėvai auklėja vaikus kartais ir pakeldami balsą.
Būtina matyti skirtumą tarp smurto ir vaiko auklėjimo.
Pagal naujas pataisas, jei vaikų teisių gynimo Tarnybos darbuotojai sužinos iš gelbėtojų, kad vaikui nors kartą buvo suduota, jie pasiruošę kelti baudžiamąją bylą, o tėvą arba motiną įkalinti. Ir tokiu atveju iš šeimos reikia paimti ir perduoti vaikų namams visus vaikus. Patekęs į šiuos namus, vaikas nori sugrįžti į šeimą ir pabėga. Tokius vaikus paskui suranda, grąžina ir užrakina. O sąlygos ten panašios į kalėjimo.
Antra, čia įžvelgiamas vaikų namų ir vaikų priežiūros tarnybų suinteresuotumas, nes jie atrado „aukso kasyklą“. Esmė tame, jog prieš keletą metų kai kuriuose vaikų namuose buvo vaikų stygius, ir jiems buvo iškilusi uždarymo grėsmė. Vaikų teisių gynimo tarnybas, turinčias ryšių su vaikų namais, naujos pataisos nudžiugino. Dabar vaikų namai gauna daugiau vaikų, o tarnybos — didesnį finansavimą. Šis suinteresuotumas — korupcija, kurią remia kai kurie politikai. Šiais metais esant menkoms priežastims iš tėvų buvo paimta nemažai vaikų.
— Kas paskatino valdžias peržiūrėti juvenalinių įstatymų leidybą ir kodėl ginti vaiką turintis įstatymas pažeidžia tėvų teises?
— Prieš pusantrų metų Kauno rajone gyveno narkomanų šeima. Nuo narkotikų apsvaigę tėvai užmušė savo vaiką (2017 metų sausy Kėdainiuose motina ir patėvis mirtinai primušė ketverių metų berniuką: tragedija sukėlė visuomenės pasipiktinimą ir privertė valdžias peržiūrėti įstatymų leidybą. Pataisas taip ir pavadino: „Matuko reforma“ — RuBaltic.Ru pastaba).
Panašūs atvejai pasitaiko bet kurioje pasaulio šalyje. Tačiau politikai priėmė abejotinus įstatymus, pažeidžiančius daugelio šeimų teises. Tai kitas kraštutinumas. Ir atsiranda kreivų veidrodžių karalystė.
— Pokyčiai įstatymų leidyboje, skirti vaikų teisių gynimui, buvo priimti vasarą. Kodėl į gatves žmonės išėjo tik dabar?
— Pirmiausia, aptarimas vyko už uždarų durų, o pataisas priėmė vasarą. Vasarą žmonės išvyksta, mažiau žiūri televizorių ir klauso radijo. Birželis ir liepa — idealus laikas priimti nepopuliarius įstatymus.
Paskui žmonės pamatė, kas dedasi. Rugpjūty, rugsėjy ir spaly buvo daug atvejų, kai vaikai buvo paimami dėl menkniekių. Tarnybos naudojosi tuo, kad piliečiai nežino savo teisių. Pagal įstatymus žmonės turi teisę neatidaryti durų, jei jiems nepateiktas orderis.
Socialiniai darbuotojai dažnai ateina iš anksto neperspėję, ir žmonės pasimeta. O kartais jie specialiai ateina šventinės dienos vakare, kai vienas iš tėvų būna šiek tiek išgėręs.
Lapkričio viduryje į vieną kaimą atvyko policijos ir vaikų teisių gynimo Tarnybos darbuotojai. Apsilankė daugiavaikėje šeimoje. Šventės proga motina buvo truputį išgėrusi. Tarnautojai ėmė kabinėtis — ji esą girta. Situaciją išgelbėjo visuomenės veikėjas Nastas Jansaros, kuris atvyko ir fotografavo telefonu. Jis sugebėjo įmesti į Facebook tiesioginę transliaciją, kas numalšino policijos ir Tarnybos darbuotojų įniršį. Paskui parėjo visiškai blaivus vaikų tėvas, „svečiai“ surašė protokolą ir išsinešdino.
— Kyla klausimas dėl Tarnybos darbuotojų kompetencijos ir profesionalumo.
— O čia ir susiduria Tarnybos darbuotojų kompetencijos stoka ir įstatymų netobulumas. Tarnybon patenka labai skirtingi žmonės. Neseniai paaiškėjo, kad šioje organizacijoje visai neseniai dirbo Teodoras Ismailovas — keletą kartų teistas aferistas. Yra žinoma, jog jis žavisi neonacizmu, kartais vaikščioja su svastika ir ja puošia savo automobilį. Daugelyje atvejų, kai Tarnybos darbuotojai atvykdavo paimti vaikų, Ismailovas elgėsi grubiai, plėšė vaikus iš tėvų rankų.
— Kokie dar povandeniniai akmenys yra įstatyme?
— Pati vaikų paėmimo iš šeimos procedūra tapo greitesnė. Anksčiau egzistavo kai kokie saugikliai: tyrimą atlikdavo komisija, dirbo psichologai, taigi jautėsi, jog yra tvarka.
Dabar retorika pasikeitė. Tarnybos darbuotojai sako, kad jie turi veikti pagal greitojo reagavimo principą. Supainiotos kategorijos. Sunkiai suvokiamos tapo šių tarnybų funkcijos. Jos dabar budi ištisomis paromis. Joms pakėlė atlyginimus, garantuojamos geros premijos. Dabar dirbti tarnybose atsirado galimybė priimti nepatikimus žmones. Žodžiu, pasipelnyti galima biudžeto sąskaita, o biudžetas, kaip žinia, formuojamas iš gyventojų mokesčių.
— Triukšmą sukėlė įvykis Kaune, kai vaikai iš Eglės Kručinskienės buvo atimti jai išeinant iš parko. Vienas iš vaikštinėjusių pamatė, kaip motina pliaukštelėjo nepaklusniam vaikui, ir paskambino policijai. Ar daug lietuvių gali atsidurti Kručinskienės vietoje?
— Gali daugelis. Egzistuoja daug variantų. Dažnai šios Tarnybos darbuotojai ateina vakare, nors žmonės turi teisę neatidaryti jiems durų nepateikus orderio. Jei nori ateiti, lai skambina ir susitaria, kokiu laiku žmonėms patogu juos priimti.
Kručinskų vaikai buvo paimti tiesiog parke. Tokioje situacijoje gali atsidurti daug kas. Atsirado keistas liudytojas, sėdintis parke ant suolelio ir stebintis motiną su vaikais. Koks normalus 50 metų vyriškis tuo užsiims? Kručinskų advokatai bando patraukti vyriškį atsakomybėn, juk policijai jis pranešė, kad parke mušami vaikai, ko nebuvo. Mama pliaukštelėjo vaikui delnu per rūbelius, kai jis bandė bėgti nuo jos link judrios gatvės. Ekspertizė parodė, kad nebuvo rasta jokių sumušimo pėdsakų.
— Kaip Jūs manote, ar pavyks lietuviams protesto akcijomis pasiekti, kad įstatymų leidyba būtų pakeista?
— Ir taip, ir ne. Judėjimas turi tęsti savo politiką. Būtina pastoviai kreiptis į deputatus su peticijomis — pilietiškai spausti valdžią. Būtina kreiptis į tarptautines organizacijas.
Jei mūsų veiksmai bus sistemingi, tai ir galimybių bus daugiau, o jei tai bus emocijų tekštelėjimas, jų bus mažiau.
— Europos juvenalinė įstatymų leidyba, ypač Skandinavijoje, dar griežtesnė. Ar Lietuvos valdžios ir toliau eis „antišeimyninės ideologijos“ įteisinimo keliu?
— Ir Seime, ir kituose valdžios organuose yra tokių griežtų įstatymų šalininkų. Jeigu visuomenė ir normalūs politikai nepajėgs susivienyti ir žengti bendrus žingsnius, gali būti, kad tokie įstatymai bus priimti. Skandinavijos šalyse jau veikia prieš šeimas nukreipti įstatymai.
Seimui pateiktas projektas įstatymo, kuris lei apriboti esamų pataisų galiojimą. Jį pateikė jaunas Valstiečių ir žaliųjų sąjungos seimūnas Mindaugas Puidokas. Tai dar ne įstatymas, tačiau jis lyg lakmuso popierėlis. Jeigu per mėnesį ar du jį pavyks prastumti ir priimti, tai bus ženklas, kad socialinių tarnybų prievartą jau įmanoma prislopinti.
Vaikai — nariai šeimos, kurioje yra sava tvarka. Valstybė turi įsikišti tada, kai nustatomas akivaizdus smurtas.
O jeigu kištis, kai vaiką penkiom minutėm pastatė į kampą, ką nors jam pasakė pakeltu tonu arba timptelėjo už ausies, tai bus jau ne šeima. Kaip koncentracijos stovykloje: jeigu šeimoje kas nors nepatinka, ji skaidoma.
— Tarybų Sąjungos laikais, priešingai, egzistavo šeimų, motinystės ir vaikystės palaikymo politika. Ar efektyviai tada dirbo sistema?
— Tarybinė sistema, skirta šeimai ir jaunimo auklėjimui, buvo labai gera. Tada vaikai buvo paimami tik ypatingais atvejais. Darbas vyko ir mokykloje. Piktybiniai chuliganai po trijų perspėjimų buvo patalpinami internatuose. Lietuvoje toks internatas veikė Čiobiškėse. Perauklėti, jie buvo grąžinami į paprastas mokyklas.
Egzistavo daugiavaikių šeimų rėmimo sistema. 1980-aisiais daugiavaikėmis buvo laikomos šeimos, auginančios tris vaikus. Tarybinė sistema orientavosi į žmogiškumo principus. Mokyklose, vykdomuosiuose komitetuose dirbo komisijos. Vaikai su tėvais buvo kviečiami į mokyklą bet kurių klausimų aptarimui. Esant problemai, buvo suteikiama pagalba. Stengtasi apsieiti be griežtų represinių priemonių.
Veikia bumerango efektas. Žmonės pradeda prisiminti tarybinius laikus. Jeigu anksčiau vaikai buvo auklėjami normaliai, tai dabar mes tapome įkaitais, sako lietuviai.
— Smurtas šeimose dažnai atsiranda dėl alkoholizmo, narkomanijos ar kitų visuomenės ligų. Kaip Lietuvoje reiškiasi šios bėdos?
— Alkoholizmas gana paplitęs. Po aštuntos valandos vakaro ir sekmadieniais alkoholis nepasrduodamas. Tokios priemonės atrodo juokingai, jos neduoda jokios naudos.
Tačiau alkoholizmas ne toks grėsmingas, kaip narkomanija. Rusijoje, Čekijoje ir kitose Europos šalyse šiai problemai spręsti skiriami valstybinio lygio projektai. Lietuvoje daug narkomanų landynių. Narkotikai pardavinėjami visur — klubuose, gatvėse, net greta mokyklų. Vyresnių klasių moksleiviai kaip taisyklė žino, kur galima įsigyti narkotikų.
Kova su narkomafija Lietuvoje labai žemo lygio. Čia taip pat yra rėmėjų. Per pastaruosius dešimt metų augo narkomanijos lygis. Narkotikai parduodami beveik legaliai, o kovojama kartais tik kosmetinėmis priemonėmis.
— Jūs sakėte, jog valdžios struktūrose yra rėmėjų. Ar įmanoma dekriminalizuoti lengvuosius narkotikus, kaip kai kuriose kitose ES šalyse?
— Taip, yra politikų, pasisakančių už šio reiškinio dekriminalizavimą. Jo šalininkai ne kartą organizavo atviras akcijas Vilniuje prie Seimo. Pradeda nuo mažiausio — siūlo legalizuoti 2–3 narkotinių medžiagų kategorijas. Suveikia „Overtono lango“ principas.
Kai kurie savo laiku iš Lietuvos išvykę žmonės dabar sugrįžta ir pasisako už legalizavimą. Aktyviai propaguojama, jog naudoti kai kuriuos narkotikus — normalu.
— Susumuokime rezultatus. Valstybė privalo ginti vaikus, tačiau kokiais metodais, Jūsų manymu, tai reikia daryti?
— Valstybė turi griežtai kištis ne tik tais atvejais, kai susiduriama su atviru smurtu šeimose. Tai šeimos, kuriose egzistuoja šeimyninis smurtas ir klesti narkomanija. Būtina skirti smurtą nuo auklėjimo, nes auklėjimas — vidinis šeimos reikalas.
Daugelyje pasaulio šalių veikia normali, kaip kadaise TSRS, sistema. O Lietuvos valdininkai važinėja į Norvegiją ir perima Barnevarn patirtį.
Tai veda prie šeimų subyrėjimo. Ir tuo metu kai kurių vaikų namų vadovus naujoji sistema džiugina: įstaigos plečiasi, auga finansavimas.
Mindaugo Puidoko įstatymo projektas parodys, kaip viskas susiklostys — ar dar įmanoma sustabdyti destrukcinį procesą, ar juvenalinės justicijos grėsmė pakibo virš lietuvių šeimų. Daug kas priklauso nuo pačių piliečių vidinio situacijos suvokimo. Jie gali tiesiog neįsileisti į savo namus vakare socialinės tarnybos darbuotojų. Tačiau pavojus nedingsta. Savo požiūriu į juvenalinę justiciją Lietuva atsidūrė kryžkelėje.