Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad Lietuva iš autsaiderių pereina į NATO lyderių dešimtuką. Tuo pat metu iš Lietuvos kariuomenės viena po kitos ateina žinios apie masiškus apsinuodijimus su mirties atvejais, erkių įkandžiotus kareivius ir netinkamą Lietuvoje dislokuotų amerikiečių sąjungininkų elgesį. Lietuvos politikų svajonės apie galingą ir sugebančią „sulaikyti“ Rusiją kariuomenę susiduria su tikrove, kuri neturi nieko bendro su savų šauktinių gyvenimu ir sveikata.
2017 metais Lietuva padidins savo karinį biudžetą 150 milijonais eurų ir jis sudarys 725 milijonus eurų arba 1,77 BVP proc. Tai jau ne pirmas išlaidų gynybai didinimas: karinis Lietuvos biudžetas nuosekliai auga nuo užpraeitų metų taip, kad 2018 metais pasiektų 2 BVP proc. — kaip numatyta pagal NATO standartus.
Iki užpraeitų metų savo agresyve užsienio politika pasižyminti Lietuva karinėms reikmėms eikvojo mažiau nei visos kitos NATO šalys — 0,8 BVP proc. Peržiūrėti savo požiūrį į karines pajėgas Lietuvos politikus privertė krizė Ukrainoje, kurioje jie įžvelgė „Maskvos imperiškų ambicijų atgijimą“. O rezultatas — visuotinio šaukimo į lietuvišką kariuomenę atgaivinimas, amerikiečiams ir kitiems NATO sąjungininkams adresuoti reikalavimai siųsti kaip galima daugiau karių ir karinės technikos Lietuvos gynybai ir spartus Lietuvos karinio biudžeto augimas. 2015 metais išlaidos gynybai, lyginant su praėjusiais metais, išaugo trečdaliu, 2016 metais — 35 proc., 2017 metais išaugs dar 26 proc.
Siekiant tenkinti kariuomenės reikmes, visais įvardintais metais buvo apkarpomi kiti šalies biudžeto straipsniai, pirmiausia — gyvybiškai svarbios lietuviams socialinės išlaidos. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė 2014 metų priešrinkiminės kampanijos metu žadėjo tautai pakelti minimalias pensijas iki 650 litų ir grąžinti išmokas ligos atveju. Pirmuoju po perrinkimo sprendimu Grybauskaitė pervedė žadėtas lėšas karinėms reikmėms.
Lietuvos valdžia ir save lietuviškaisiais patriotais vadinantys jos padlaižiai tokius isteblišmento veiksmus pateisina garsia Napoleono fraze: „Nenorintis maitinti savosios kariuomenės maitins svetimą“.
Tačiau tikrovė kitokia: Lietuva būtent atsisako maitinti savąją kariuomenę, ji maitina svetimą — amerikiečių. Amerikiečių kariškiams Lietuvos žemėje sudarytos pasakiškos tarnybos sąlygos, o savieji kareiviai savo šalyje miršta apsinuodiję ir nesulaukę kokybiškos medicininės pagalbos.
Metų pradžioje Lietuvoje kilo skandalas dėl skirtumo aprūpinant maisto produktais amerikiečių ir lietuvių kariškius. Lietuvos kariuomenėje tarnaujantis savanoris parašė savo tinklalapyje, jog valgiaraščiai amerikiečiams ir lietuviams skirtingi; lietuvius valgykloje sodina priešingame NATO kariškiams kampe, valgyti greta amerikiečių jiems neleidžia, o eilinio JAV kario mitybai Lietuvos krašto apsaugos ministerija parai skiria lėšų trečdaliu daugiau, nei saviškiams.
Krašto apsaugos ministerija šios informacijos nepaneigė. „Reikėjo daug aštrių prieskonių, bulkučių, picų, konservuotų vaisių, sausų pusryčių (kukurūzų dribsnių) ir t.t.; atvykusiems į Lietuvą NATO kariškiams sudarėme ir patvirtinome valgiaraštį atsižvelgdami į kultūros ir virtuvės skirtumus“, — situaciją paaiškino karinės žinybos atstovė Asta Galdikaitė.
T.y. Lietuvos valstybė tiesiogine prasme nenori maitinti savosios kariuomenės, o maitina svetimą. Tačiau problema daug platesnė: savuosius Tėviškės gynėjus Lietuvos valstybė maitina taip, kad geriau visai nemaitintų. Todėl kad nuo to maisto Lietuvos kareiviai patenka į infekcines ligonines ir miršta nuo apsinuodijimo.
Pastarosiomis dienomis keli Lietuvos kariškiai buvo atgabenti į Kauno infekcinę ligoninę. Vienas iš jų, 21 metų šauktinis M.Jurkus, mirė. Velionio tarnybos draugai tvirtina, kad mažiausiai pas šešis kariškius aptikti tokie pat simptomai, jie skundžiasi, jog kareivinės aprūpinamos blogu vandeniu, ir atsisako maitintis vietinėje valgykloje. „Mane stebina žodžiai Krašto apsaugos ministerijos atstovų, kad viskas tvarkoj. Nesinori antros mirties. Kaip supratau, šauktiniai nesisako sergą, nes už tai baudžiami, todėl vaizduoja didvyrius“, — sako vieno iš atgabentų į Kauno infekcinę ligoninę giminaitė.
Nesuprantama: kodėl reikia atgaivinti privalomą karinę tarnybą ir didinti Krašto apsaugos ministerijos finansavimą, jeigu Lietuvos šauktiniai miršta nuo apsinuodijimo maistu, blogo vandens ir nekokybiškos medicininės pagalbos?
Masiško apsinuodijimo Rukloje skandalu istorija apie Lietuvos kariuomenės tarnybos sąlygas nesibaigia. Metų pradžioje mokymuose netoli Pabradės buvę naujokai pasiuntė žiniasklaidai laišką, kuriame prašė pagalbos. „Pas mus labai šalta, neveikia krosnis, pamėlynavusios kojos, niekas nesiruošia sutvarkyti apšildymo. Mums šalta, mes drebame ir nežinome, ką daryti. Viršininkai į mūsų prašymus nekreipia dėmesio. Gelbėkite, nes tik jūs galite mums padėti“, — guodėsi šauktiniai. Prie laiško buvo pridėta neveikiančios krosnies nuotrauka. „Tai mūsų krosnis, visą naktį ji nesikūreno, nes neveikia. Mes ne kartą bandėme ją užkurti, tačiau nieko neišėjo. Ką jau kalbėti apie tai, kaip atrodo palapinės! Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį mums teko miegoti esant 20 laipsnių šalčiui“.
Po mėnesio tame pačiame poligone prie Pabradės 40 šauktinių pasiskundė aštriais skrandžių skausmais ir prasta savijauta. Infekcijos priežastimi, panašu, tapo nekokybiška mityba. Praeitą mėnesį Lietuvos šauktinius užpuolė erkės, nes mokymų metu jie miegojo palapinėse be dugnų. „Aš žinau tą žmogų. Jei tiksliau, jį įkando 201 erkė. Aš pats tai mačiau. Dvi medicinos seselės traukė jas 40 minučių“, — papasakojo apie erkių užpultą savo tarnybos draugą vienas iš šauktinių. Krašto apsaugos ministerijoje buvo patvirtinta, kad naktimis šauktiniai miega palapinėse be dugnų. O tuo metu norėjęs tęsti tarnybą Lietuvos kariuomenės karys medicininės komisijos metu dėl gydytojų neapdairumo vos neliko aklas.
Ar ne per daug mažoje, 2,9 milijoninėje Lietuvoje įvyko tokių atsitikimų pastaraisiais mėnesiais? Kyla vis tas pats klausimas: kur nueina pastoviai didėjantis Lietuvos kariuomenės finansavimas, jei ji negali garantuoti savo kareiviams gyvybės ir sveikatos?
Picoms ir bulkutėms amerikiečiams?
Tokiu atveju, Lietuva yra okupuota šalis, kurios vadovybė maitina svetimą kariuomenę, o savuosius piliečius, tame tarpe ir kariškius, pasmerkia kovai su erkėmis ir dizenterija neapšildomose patalpose.
Patys amerikiečiai, beje, patvirtina šią išvadą: Lietuvoje elgiasi taip, kaip ir turi elgtis okupacinės kariuomenės kontingentas užkariautoje valstybėje. Praeitą mėnesį amerikiečių kareiviai išniekino Lietuvos vėliavą: nuplėšė ją Kaune nuo prokuratūros pastato (apie tai parašiusi „Kauno diena“ gėdingai nutylėjo, kaip buvo vėliava išniekinta).
Tačiau Lietuvos valdžia nesiruošia pripažinti, kad šalis yra okupuota. Ir informaciją apie vėliavos išniekinimą amerikiečių rankomis ji bandė užslaptinti, ir apie atkurtos šauktinių kariuomenės reformavimą kalba tik mažoro tonu. Premjeras Algirdas Butkevičius neseniai pareiškė, kad kasmetinis karinio biudžeto didinimas 150 milijonų eurų pavers Lietuvą viena iš NATO šalių lyderių. Kaip šie 150 milijonų gerina Lietuvos kariškių mitybą, Butkevičius nepatikslino.
Taip ir gyvena Lietuva dviejuose matavimuose: Lietuvos politikų pareiškimuose ir tikrovėje. Pasak politikų, tai klestinti europietiška šalis su inovacijų ekonomia, lazeriais ir džiūgaujančiais gyventojais. O tikrovėje šimtai tūkstančių lietuvių bėga iš šio „rojaus“ į Angliją ir Airiją. Pasak Dalios Grybauskaitės ir jos daugelio antrintojų, „baisi ir kraujo trokštanti Rusija“ artimiausiu metu užpuls Lietuvą. Tikrovėje Lietuvos kariškiai rizikuoja numirti nuo savo kareivinių valgyklų maisto, o ne nuo rusiško agresoriaus kulkos. O tie, kurie išlaikys ir nenumirs, rizikuoja gyventi mokymų metu neapšildomose žiemą patalpose ir palapinėse be dugnų, kovodami ne su kruvina ir agresyve Rusija, o su erkėmis.
Lietuvos politikų svajonėse — šalis po kelerių metų taps viena iš NATO šalių lyderių, o tikrovėje Lietuvos kariuomenė niekada nebus stipri ir kovinga, nes Lietuvos valstybė elgiasi su savo kareiviais kaip su gyvuliais: maitina juos pašvinkusiu maistu, o geresnį kąsnį skiria amerikiečiams.
Ir todėl atsiradus realiam kariniam pavojui šaunioji Lietuvos kariuomenė ramia sąžine išsilakstys, nė karto neiššovusi. Kariauti, o tuo labiau mirti už tuos, kurie savo kariuomenę maitina atliekomis, o svetimą — bulkutėmis ir picomis, neis niekas ir niekada.