Lietuvos ekonomistai, finansų ekspertai ir net Seimo nariai pagaliau pripažino: infliacija šalyje pasiekė apogėjų. Vis sunkiau lietuviams gyventi. Viskas brangsta, ir tai skatina juos masiškai emigruoti, o valdžia pagaliau susigriebė: kaip gerai buvo gyventa neįstojus į ES.
RuBaltic.Ru paruošė įvairiausių ekspertų svarbiausių pareiškimų ir prognozių apžvalgą. Kiekvienas iš jų atkreipė dėmesį į tam tikrus faktorius, kurie sukėlė katastrofišką Lietuvos Respublikos ekonomikos krizę.
Žmonės priversti išvykti
Vyresnioji banko DNB Lietuvos skyriaus analitikė Indrė Genytė, analizuodama einamąją Lietuvos situaciją, paminėjo daugybę valdžios klaidų, sukėlusių eilę problemų. Svarbiausia iš jų – nesugebėjimas paruošti ilgalaikę nacionalinės ekonomikos atgaivinimo strategiją.
„Politikams atrodo, jog geriausia priimti eilę nutarimų, kaip iš vienų atimti, o kitiems duoti, – nesvarbu, jog po ketverių metų (geriausiu arveju) juos pakeis tretieji. Bet visa tai primena prisidengimą figos lapu: gal ką nors ir pavyks paslėpti, bet praktiškos naudos mažai.
Jei tos motyvuotos darbščios bitelės, kurios nebijo veikti, kurti, siekti, mokytis, tobulėti, bus patenkintos ir niekuo neapribotos, jų pagamintu medumi galės mėgautis ir kiti socialiai pažeidžiami visuomenės segmentai.
Tačiau jei mes pradėsime jas spausti ir apvaginėti, jos išskris ir medų gamins kitoje vietoje“, – paaiškino ji, kalbėdama apie masišką emigraciją.
Kainų augimas pasiekė apogėjų
Vyresnysis Danske Bank Baltijos šalyse ekonomistas Rokas Grajauskas savo ataskaitoje rašo, kad kainų augimas šalyje pasiekė aukščiausią tašką.
Jo žodžiais, situacija netrukus turėtų stabilizuotis. Kainos, žinoma, nesumažės, tačiau būtinai teks pakelti atlyginimus.
Šių metų kovą infliacija Lietuvoje sudarė 3,1 proc. Priežastis – naftos kainos, alkoholio ir tabako gaminių akcizų augimas. Tačiau artimiausiu metu infliacijos tempai turi sumažėti, o atlyginimai šalyje didės greičiau, nei kainos,- mano Rokas Grajauskas.
„Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, infliacija per metus padidėjo nuo 1,2 iki 3,1 proc. Šiais metais ji didesnė dėl energetinių produktų pabrangimo. Nepaisant to, jog elektros ir dujų kainos buvo mažesnės, nei 2016 metų kovą, nafta pabrango beveik trečdaliu“.
„Artimiausiais mėnesiais nebus reikšmingesnio naftos kainos padidėjimo, todėl kainos neturėtų augti ankstesniu greičiu. Visa tai metų pabaigoje sumažins infliaciją iki 2,5 proc. Danske Bank paskaičiavimais, vidutinė šių metų infliacija bus 2,8 proc., kitais metais sumažės iki 2,4 proc. Tačiau atlyginimai augs vėlgi ženkliai: šiais metais – 6,7, kitais – 7,1 proc., – teigiama ataskaitoje.
Be euro buvo geriau?
Visapusiškas brangimas ir kainų augimas papiktino net Lietuvos Seimo narius. Pavyzdžiui, opozicinės parlamentinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderį Remigijų Žemaitaitį papiktino nepateisinamai padidintos vaikiškų žaislų kainos.
Tautos išrinktasis patyrė šoką vienoje iš Vilniaus prekybos centro „Panorama“ žaislų parduotuvėje: įprastas pliušinis meškinas joje kainavo 269 eurus arba 928 litus.
Jo žodžiais, šiandien 269 eurai neatrodo labai gąsdinanti suma, tačiau, pavertus ją litais, tenka krūptelti. Anksčiau už minkštą žaisliuką niekas neprašė pakloti 1000 litų. Niekas nebūtų sutikęs pirkti už tokius pinigus, tačiau šiandien prekybininkai begėdiškai manipuliuoja skaičiais.
Faktiškai kaina litais susilygino su kaina eurais. Pasikeitė tik valiutos ženklas. Deputatas tai vadina pasityčiojimu iš Lietuvos piliečių, kurių atlyginimai, lyginant su kainomis, nepadidėjo.
Siekiant pažaboti prekybos tinklų apetitus, jis pasiūlė įstatymdavystės lygmenyje įpareigoti prekybininkus iki 2022 metų nurodyti kainas ne tik eurais, bet ir litais.
Jo manymu, tai padės žmonėms suvokti, kiek iš jų nori „išplėšti“ nesąžiningi prekeiviai. „Pavyzdžiui, Vokietijoje kainos nacionaline valiuta, marke, buvo nurodomos net dešimtmečiui po euro įvedimo praėjus. Kodėl mes negalime panašiai pasielgti?“ – klausia Žemaitaitis.
Atsirūgo nusisukimas nuo Rusijos
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Arūnas Laurinaitis pareiškė, jog valstybė nepadeda saviems verslininkams įsitvirtinti užsienio rinkose. 2014 metais Lietuva prarado pagrindinę realizavimo rinką Rusijoje, o alternatyvos taip ir nesusirado.
Arūnas Laurinaitis apgailestavo, kad valstybė kliudo vystytis ekonominiams ryšiams su Rusija, Kazachstanu ir kitomis buvusiomis Tarybų Sąjungos respublikomis. Jis pritaria Lietuvos gamintojų siekiams įsitvirtinti Azijos ir Persų įlankos šalių rinkose, tačiau tvirtina, jog valstybė ir URM nenori padėti mūsų biznieriams. O atrasti naujas rinkas be diplomatiškos paramos faktiškai neįmanoma.
„Pagrindinė problema ne komercinėje veikloje, o šalies nežinojime ir nepatikimume arba valstybės ryšių su ja nebuvime. Be oficialių asmenų, pasiuntinių ir diplomatų vizitų komercinė veikla nesugebės įsitvirtinti naujose rinkose. Čia būtina priemonių visuma nuo diplomatijos pasiuntinių iki specialių atašė paskyrimų“, – sako jis.
Šiai dienai eksportas sudaro 87 proc. Lietuvos BVP ir yra varomoji visos ekonomikos jėga. Pastaraisiais metais Lietuvos eksporto apimtis sumažėjo 7,3 proc.
Tai – ES antirusiškų sankcijų ir Rusijos kontrpriemonių rezultatas. Ir vis dėlto Rusija tebelieka pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė.
Oficialusis Vilnius ragina visiškai atsisakyti bendravimo su Rusija ir persiorientuoti į kitas rinkas. Tačiau ir per trejetą sankcijų metų Lietuva nesugebėjo kompensuoti to, ką prarado netekusi Rusijos rinkos. Nuo 2014 iki 2016 metų į iždą nepateko virš 2 milijardų eurų.
2016 metų rezultatas: bendra eksporto apimtis sudarė 22,5 milijardo eurų, importo – 25 milijardai. Tokiu būdu, šalyje vėl matome prekybos su užsieniu deficitą, kuris sudarė 2,5 milijardo eurų.