Portalo RuBaltic.Ru apžvalgininkas Aleksandras Nosovičius papasakojo apie svarstymą Europos parlamente bylos Jurijaus Melio, kuris Lietuvoje kaltinamas nusikaltimais žmoniškumui. Nosovičiaus žodžiais, teisminiai 1991 metų sausio 13-osios įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto nagrinėjimai — tipinis politinio persekiojimo pavyzdys.
Vasario 20 d. Europos parlamente įvyko vieši politinių persekiojimų Pabaltijo šalyse klausimo svarstymai. Renginyje dalyvavo Latvijos ir Estijos eurodeputatai, o taip pat realios politinių persekiojimų Pabaltijo respublikose aukos.
„Politinės represijos Lietuvoje siejamos su bandymu užčiaupti disidentus, kurie nesutinka su oficialia kraujo praliejimo 1991 metų sausio 13 dieną Vilniuje versija“, — pareiškė Nosovičius.
Jis priminė, kad pagal Lietuvos versiją dėl 14 žmonų žūties 1991 metų sausio 13 dieną prie Vilniaus televizijos bokšto kalti tarybiniai kariškiai. Pagrindinis teisiamas kaltinamasis — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis, kuris 1991 metais vadovavo tankų būriui ir prie Vilniaus televizijos bokšto tris kartus šovė tuščiais iš tanko. Lietuvos prokuratūra kaltina Melį karo nusikaltimais žmoniškumui ir reikalauja jam 16 metų kalėjimo.
„Jurijaus Melio byla — politinio persekiojimo pavyzdys. Lietuvos valstybė neneigia, kad nuo Melio veiksmų nenukentėjo nė vienas žmogus, tačiau už žmonių žūtį taiko jam kolektyvinę atsakomybę“, — nurodė RuBaltic.Ru apžvalgininkas.
Svarstymo metu Nosovičius pateikė pranešimą „Politinės represijos ir politiniai Pabaltijo kaliniai. Baudžiamoji justicija politinių Lietuvos, Latvijos ir Estijos režimų sargyboje“. Su visu pranešimo tekstu galima susipažinti čia:
RuBaltic.Ru pranešimas / Politinės represijos ir politiniai Pabaltijo kaliniai / rusų kalba
RuBaltic.Rupranešimas / Politinės represijos ir politiniai Pabaltijo kaliniai / anglųkalba