„Lietuvos geležinkeliai“ pripažino, kad Latvija konkuruoja su Lietuva kovoje dėl tranzito: „Baltijos vienybė“ — šaunu, tačiau kaunantis su konkurentais visos priemonės tinka. Bylinėjimaisi teismuose su Latvijos uostais ir „Latvijos geležinkeliais“, reikalavimai atstatyti geležinkelį ir išmokėti Eurokomisijos skirtą baudą, tolimesnė kova dėl tranzito — visa tai gali sukelti Lietuvai konfliktą su paskutiniu iš keturių kaimynų, su kuriuo dar neseniai buvo geri santykiai.
Po daug metų trukusių aiškinimųsi Eurokomisija įpareigojo Lietuvą sumokėti 28 milijonų eurų baudą už išardytą geležinkelį, einantį nuo Mažeikių naftos perdirbimo įmonės link Latvijos. Veiksmai Lietuvos geležinkelių monopolininko „Lietuvos geležinkeliai“, nuardžiusio bėgius, nes esą ten reikėjo atlikti remonto darbus, ir privertusio lenkus — tos įmonės savininkus eksportuoti savo produkciją tik per Klaipėdos uostą, Briuselyje buvo įvardinti nesąžininga konkurencija.
Iškart po Eurokomisijos verdikto paskelbimo į Vilnių atskrido ES komisarė konkurencijos klausimais Margret Vestager, paraginusi Lietuvos vadovybę neaštrinti susiklosčiusios situacijos ir atstatyti geležinkelį. Lietuviai bandė parodyti dantis ir teigti, jog apie tai, jog šiam geležinkeliui būtinas remontas, Eurokomisijai buvo pranešta dar kovą, tad ta komisija, jei ji tokia principinga, lai pareikalauja kompensacijos iš „Gazpromo“ dėl jo „energetinės monopolijos“. Tačiau, eurokomisarei pagrąsinus, pasistengė aprimti.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė po derybų su eurokomisare konkurencijos klausimais pareiškė, kad geležinkelio atstatymas iki Latvijos stoties Renge „turbūt, neišvengiamas“, o sumažinti baudą gal bus galima tik teisme.
Pagal jai būdingą įprotį, visą kaltę dėl politinio konfūzo Grybauskaitė bandė suversti vyriausybei. „Deja, mes matome, kad ir ši vyriausybė neskuba ieškoti sprendimų, tačiau jų prireiks. Neigti, bandyti kratytis buvusios vyriausybės palikimo ir viešai meluoti, kad viskas tvarkoj, kad darbai vyksta ir viskas bus gerai, — mes daugiau negalime naudotis tokiais metodais“, — pareiškė ponia prezidentė.
Tačiau išvykus reikliai eurokomisarei Lietuvos vadovybė mikliai sutelkė jėgas ir pradėjo kontrpuolimą.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška paskelbė, kad Lietuva apskųs teisme Eurokomisijos sprendimą skirti valstybės monopolininkui 28 milijonų eurų baudą: „Lietuvos geležinkeliai“ tikisi teisminio bylinėjimosi būdu sumažinti baudos sumą ir apginti įmonės reputaciją.
Mantas Bartuška
„Mes kruopščiai išanalizavome EK sprendimą ir turime du mėnesius, kad paruoštume galutinę strategiją kokiais argumentais naudotis. Mums svarbu, kad geri santykiai susiklostė su Orlen (lenkų naftos perdirbimo kompanija, kuriai priklauso Mažeikių NPĮ — RuBaltic.Ru pastaba), mes tebesvarstome, kaip neutralizuoti konfliktą, nes Orlen kroviniai mums labai svarbūs“, — pasakė Bartuška.
Generalinis „Lietuvos geležinkelių“ direktorius paskaičiavo, kad ginčai su Eurokomisija gali pareikalauti iš kompanijos pusę milijono dolerių.
Tai kapeikos lyginant su ta suma, kurią tektų sumokėti, jei mes visiškai ir besąlygiškai pripažintumėm savo kaltę.
Pirma, 28 milijonų eurų bauda.
Antra, geležinkelio į Lietuvą atstatymas, kuris pareikalautų apie 20 milijonų eurų. (Ir dėl ko? Dėl to, kad tranzitas iš Klaipėdos nukryptų link konkurentų?).
Trečia, remiantis Eurokomisijos sprendimu, Latvija gali pateikti Lietuvai ieškinį dėl nuostolio atlyginimo. Sprendžiant iš Bartuškos žodžių, Vilnius jau laukia „Latvijos geležinkelių“ ir Rygos laisvo uosto ieškinių.
Samprotaudamas apie galimus latvių ieškinius, „Lietuvos geležinkelių“ vadovas siūlo neapgaudinėti savęs kalbomis apie sąjunginius santykius su broliškomis Pabaltijo tautomis ir sąžiningai pripažinti, kad Latvija ir Lietuva konkuruoja kovoje dėl tranzito.
„Verta suprasti, kad latviai — ir broliai, ir konkurentai. Jie gali įvardinti įvairias sumas, mes girdėjome jas labai dideles, bet jei nėra pagrindo, tai ta ieškinių kaina — nulis. Kalbėtis su latviais planuojame artimiausiu metu. Ar padės susitikimai, matysime, tačiau mums svarbu turėti partnerystės, gerus santykius ne tik su Orlen, bet ir su kolegomis latviais“, — pranešė Mantas Bartuška.
Už šių žodžių slypi aštrus Lietuvos transportininkų konfliktas su šiaurės kaimynais. Jei konflikto su lenkais išvengta, sutarus sumažinti naftos produktų tranzito tarifus Lietuvos geležinkeliais, tai konfliktas su latviais dėl šios sutarties paaštrėjo: Latvijoje galutinai suprasta, kad geležinkelis iš Mažeikių buvo išardytas ne dėl remonto, o siekiant atimti iš „Latvijos geležinkelių“ ir uostų krovinių srautą.
Visa tai netiesiogiai pripažino ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovas, pasakęs, jog latviai — konkurentai. O konkurencijoje, kaip žinia, visos priemonės tinka. Šiuo atveju Lietuvai. Kiti kaimynai tai žinojo ir anksčiau: Lietuva dešimtmečiais kėlė tarifus krovinių pervežimui į Kaliningrado sritį, kad baltarusių kroviniai būtų nukreipti į Klaipėdą, o ne į Kaliningrado jūrų uostą. Ir štai išaiškėjo, jog nuo nesąžiningos konkurencijos Vilniaus negelbsti ir latvių su lietuviais „Baltijos vienybė“.
Dabar Lietuva stengiasi daryti viską, kad tik nereikėtų mokėti pinigų Briuseliui ir latvių kompanijoms, o taip pat netektų atstatyti geležinkelio.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovybė žadėjo artimiausiu metu imtis beveik prieš dešimt metų išardyto geležinkelio ruožo atstatymo (nuo Mažeikių iki Renge — 19 km), tačiau sprendžiant iš ketinimo teistis su Eurokomisija ir pasiruošimo kautis su latvių kompanija, šis pažadas liks neįvykdytas.
Teistis dėl baudos, atrodo, taip pat rimtai ruošiamasi. „Tai analogo neturintis atvejis, kai byla svarstoma 9 metus. Matosi akivaizdi galimybė sumažinti šią sumą arba visiškai anuliuoti“, — pareiškė „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius.
Užsitęsęs santykių aiškinimasis dėl pinigų ir tranzito gali supjudyti Lietuvą su paskutiniu iš keturių kaimynų, su kuriuo pastaraisiais metais santykiai klostėsi pakankamai draugiški.
Su Rusija, Baltarusija ir Lenkija Vilniui seniai nėra ko prarasti, tačiau santykiai su Latvija rietenas mėgstančiai Lietuvos vadovybei klostėsi nenormaliai gerai. Bylinėjimaisi teismuose su Latvijos uostais ir Latvijas dzelzceļš, reikalavimai atstatyti geležinkelį ir sumokėti baudą šią „nenormalią“ situaciją ištaisys.
Žodis po žodžio, ir Latvija bus apkaltinta bendradarbiavimu su „Gazpromu“, nes ji nenori pirkti Klaipėdos SGD terminalo produkcijos. O dar ir reikalavimai, kad Ryga prisijungtų prie Lietuvos vadovybės kovos prieš Ostroveco AE ir kad aštrintų santykius su Baltarusija. Beje, dar paistoma, kad Latvijos vadovybė turi ryšių su Kremliumi.
Žiauriai susipykti su ketvirtu iš keturių kaimynų — būtų pelnyta Dalios Grybauskaitės veiklos pabaiga Lietuvos prezidentės poste!