Sekmadienį Lietuvoje vyks prezidento rinkimai. Bet nepanašu, kad rinkimų kampaniją galima vadinti pilnavertę, o rinkimus teisėtus bei laisvus be vienos personos dalyvavimo – Rolando Pakso. Jis spėjo per savo politinę karjerą užimti Vilniaus mero postą, premjero bei europarlamentaro postus. Jis visada likdavo savarankišku politiku su savo nuomone. Vienas iš nedaugelio. Kaip tik dėl tos nuomonės, kuri neatitiko ir dabar neatitinka „sistemai“, jis buvo pašalintas 2004 metais iš prezidento pareigų po Seime inicijuoto apkaltos proceso. R. Pakso priešai bandė uždrausti vadintis jam titulu „prezidentas“, kuris yra skiriamas iki gyvos galvos kiekvienam, kas buvo išrinktas į šį aukštą postą. Net po 10 metų Lietuvos elitas bijo R. Pakso dalyvavimo prezidento rinkimuose – jam tiesiog buvo neleista dalyvauti gegužės 11 d. rinkimuose. Visą situaciją mes aptarėme su Lietuvos eks-prezidentu, partijos Tvarka ir teisingumas vadovu Rolandu PAKSU:
- Ponas Prezidentas, kodėl Jūsų manymu, negavote leidimo dalyvauti prezidento rinkimuose?
- Matyt, vienos priežasties čia nėra. Kažkada sistema negalvojo, kad aš galiu tapti prezidentu. Politinė sistema arba tas valdantysis elitas prieš 11 metų ganėtinai ramiai stebėjo situaciją. Jie buvo nusprendė, kad nieko valstybėje keisti nereikia. Aš turiu omeny prieš 2003 metų rinkimus. Buvo sutarę, kad Valdas Adamkus turėtų likti prezidentu kitai kadencijai, ministras-pirmininkas ir Seimo pirmininkas – tie patys. Politinės partijos, valdantysis elitas nusprendė, bet su tuo nesutikau aš. Pasakiau, kad turėčiau pakeisti tą sistemą ir man pavyko tapti prezidentu. Tą sistemą aš pradėjau keisti. Supratęs valdantysis elitas, kad ir šį kartą gali įvykti panašūs dalykai, išdėstė daugiau apribojimų nei prieš 10 metų. Čia kaip yra žymiojo Vladimiro Vysockio daina «Идет охота на волков». Kai vilką aptveria raudonom vėlėm ir medžiotojai iš visų pusių šaudo i tą vilką, o jis šiepia dantis ir šoka per juos.
Dabar irgi panaši situacija. Jie suprato, kad jeigu paleis mane, tai gali visko būti. Kad aš pateksiu į antrą ratą – o kaip jau ten bus?
Antras dalykas, mes matavome tuos reitingus – tiek mūsų partijos, tiek asmeninius. Jie buvo tokie, kad antras ratas iš karto yra garantuojamas. O kaip viskas apsisuks antrame rate jau niekas nežino. Taigi, sistemai, kuri ir prieš 10 metų padarė neteisėtą veiksmą, ir dabar – jiems paprasčiausiai baisu. Baisu, kad įtaka gali išeiti iš jų rankų, iš kontrolės.
Trečia, tikriausiai bus tokiai, kad visi bijo konkurentų. Politinės partijos skaičiuoja, kaip joms būtų geriau ar blogiau. O valstybę nustumia į šoną.
Turime du sprendimus: Strasbūro žmogaus teisių, Jungtinių Tautų žmogaus teisių komiteto. Bet, visų pirma, skaičiuojama, kaip man ir partijai bus patogiau – įgyvendinti tą sprendimą ar ne?
Ir ketvirta priežastis. Yra dar daug labai veikiančių asmenų, kurie prikišę rankas buvo ir anoj negražioj istorijoj. Jie tebeveikia.
- Kaip Jus galvojate, tai buvo tik Vyriausios rinkimų komisijos sprendimas ar kažkas prie to prisidėjo?
- Nemanau, kad Vyriausias administracinis teismas ir Vyriausioji rinkimų komisija buvo visiškai savarankiški šiuo atveju. Kažkada vienos valstybės vadovas sakydavo: „Laimi ne tas, kas balsuoja, o tas, kas balsus skaičiuoja“. Žinot apie ką aš kalbu. Panašu, kad Lietuva dar toliau nuėjo to nedemokratiniu keliu. Jau nebeleidžiama skaičiuoti balsų. Neradau argumentų nei Vyriausios rinkimo komisijos sprendime, nei Vyriausiojo administracinio teismo sprendime. Jų nėra, argumentai – juokingi.
Buvo du Vyriausiojo administracinio teismo sprendimai. Pirmas – neišduoti man parašų rinkimų lapo ir kad VRK buvo teisi. Visiems teisės studentams siūlyčiau perskaityti teismo sprendimus. Tai yra chrestomatija, kaip negalima daryti. Kaip pas mus teisė, demokratija ir politinis suinteresuotumas yra atskirti – viskas labai gražiai įrašyta. Aš kreipiuosi dėl to, kad yra pažeistas tarptautinis pilietinių teisių paktas. Tai yra 25-as straipsnis – teisė į laisvus rinkimus. Teismas man atsako: „Ar pažeistas tas 25-as straipsnis, gali nustatyti tik Jungtinių Tautų žmogaus teisių komitetas“.
Gerai. Kaip tik po savaitės Jungtinių Tautų žmogaus teisių komitetas priima savo sprendimą – paktas yra pažeistas.
Aš tada galvojau, o kaip gi dabar teisėjai išeis iš šios situacijos. O teismas prisidengė formalumais ir nepriėmė iš naujo svarstyti mano pareiškimo. Buvo du formalumai, kuriais jie prisidengė.
Vyriausias administracinis teismas gali iš naujo svarstyti reikalą, jeigu atsiranda naujos aplinkybes. Ir įstatyme yra įrašyta – kas yra naujos aplinkybės. Tai teismas man atrašo: „Pagal Lietuvos įstatymą i naujų aplinkybių sąrašą nėra įrašytas Jungtinių Tautų žmogaus teisių komiteto sprendimas“.
Tada aš nurodžiau kitą priežastį, dėl ko reikėtų atnaujinti svarstimą. Sužinojau, kad viena teisėja yra Konstitucinio teismo teisėjo Žalimo žmona, o jis atstovavo Vyriausybę Strasbūro žmogaus teisių teismo sprendime. Taigi žmona aiškiai buvo suinteresuota – tai yra šeima. Atsakymas vėl formalus – aš privalėjau anksčiau žinoti, kas yra kieno žmona.
Tai yra juokingi dalykai. Bet kai viskas darosi rinkėjų bei valstybės ateities sąskaita...
- Tai gal galima teigti, jog šiandienos Lietuvoje „demokratija“, „politinė laisvė“, „laisvė“- yra tik tušti žodžiai?
- Man labai patinka mūsų prezidento Aleksandro Stulginskio žodžiai: „Laisvės klausimą gali spręsti tik pati lietuvių tauta, tad toj kovoj tik ją ir remtis“.
Deja, pagal paskutines apklausas, 50% Lietuvos žmonių norėjo, kad aš dalyvaučiau prezidento rinkimuose. Tai nereiškia, kad jie visi balsuotų už mane.
Bet jie patys norėjo nuspręsti. Ir rodos, visi viską supranta: norės – ir balsuos už Paksą, nenorės – tai nebalsuos. Tuo labiau, kad praėjo jau 10 metų po tų įvykių. Dvi tarptautinės pačios solidžiausios institucijos pasakė – jūs pažeidinėjate žmogaus teises. Ne.
Tada atsakymas į šį klausimą lyg toks ir gaunasi – demokratija ir laisvė yra tik sąvokos. O realiai veikia tik kažkoks tai konglomeratas, kuris bando spręsti žmonių likimus.
Bet įsivaizduoju, kad anksčiau ar vėliau tai baigsis socialiniu sprogimu. Kiek bendrauju su žmonėm, labai jaučiasi žmonių bei valdžios atitolimas. Iki sprogimo labai nedaug.
- Ar Jūs planuojate dalyvauti jau kituose prezidento rinkimuose?
-Niekada neslėpiau to. Kai kurie mano kolegos įsitikinę – tau nereikėjo sakyti, kad dalyvausi prezidento rinkimuose. Kai apie tave nieko nežinom, nieko nedarai ir nežadi – gal ir būtų pakeista Lietuvos Konstitucija. Bet man nepatinka tokie žaidimai. Visada sakau, kad aš sieksiu to. Postas reikalingas, kad įgyvendinti programą. Dėl to ir esu politikoje. Aš pasieksiu to. Šiandien jau, po Jungtinių Tautų komisijos komiteto sprendimo nebėra kur trauktis. Dienos suskaičiuotos per kiek reikia įgyvendinti tą sprendimą. Nebent Lietuva išstotų iš Europos tarybos, Jungtinių Tautų.
- Kodėl Jūs nusprendėte remti būtent Z. Balčytį? Ir ar dabar yra didelė antrojo turo galimybė?
- Yra toks filosofas Seneka. Man jis labai patinka. Ir kai žmogus nebežino, ką daryti, kartais labai sveika jį paskaityti. Filosofas rašo: „Visuomet kaukis už respubliką, už valstybę. Jeigu tave išmetė iš forumo – kaukis už forumo durų, netekai rankos ar kojos – kaukis be jų, netekai balso – kaukis akimis“. Įsivaizduoju, kad siekdamas prezidento posto, padariau viską. Bet praėjusią savaitę Vyriausias administracinis teismas pastatė tašką. Mes turim žmonių pasitikėjimą, jų palaikymą, savo programą, tarptautinių institucijų sprendimus.... Bet šiandien yra tokia situacija – taškas.
Aš asmeniškai pirmą kartą per visus Lietuvos nepriklausomybės metus neeinu balsuoti. Nes matau nedemokratinius ir neteisėtus rinkimus. Žinau daug žmonių, kurie irgi neeis.
Bet lygiai taip pat suprantu, kad valstybė neliks be prezidento. Ir šiuo atveju, valstybėj geriausias variantas iš kandidatų yra Z. Balčytis.
Lygiai kaip prieš keletą mėnesių sakiau, kad valdančiajai koalicijai reika iškelti vieną kandidatą ir eiti su juo. Tikiu, kad Z. Balčytis gali patekti į antrą turą išvaldančios koalicijos partneriai palaikys jį. Ir tai bus rimtas įdarbis į prezidento rinkimus. Padariau viską, kaip partijos Tvarka ir teisingumas vadovas, nuoširdžiai pridedu ranką prie širdies. Bet dabar mes žiūrime, kas bus geriau Lietuvai. Valstybei geriau, kad žmonės balsuotų už Z. Balčytį.
- O ką būtent Jūs pakeistumėte šiuolaikinėje Lietuvoje?
- Laikiausi principo, net ir po 2004 metų, kada teko pereiti tą sumaišties etapą – niekada nekritikuoti prezidento. Tokios pat taktikos laikėsi ir Algirdas Brazauskas.
Daug ką daryčiau kitaip.
- Šią savaitę bus priimtas sprendimas dėl laikinos Seimo tyrimo komisijos sudarymo, kuri turės nustatyti dėl kokių priežasčių iki šiol nėra įgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. priimtas sprendimas dėl Jūsų teisių pažeidimų, ir kokiu būdu Lietuva turi įvykdyti Jungtinių Tautų žmogaus teisių komiteto konstatavimą dėl Jūsų politinių teisių atkūrimo nuo 2004 metų. Kokiu darbo rezultatu laukiate nuo šios komisijos ir ar jie bus objektyvus?
- Tikiuosi, kad ji bus sudaryta. Kaip tik dabar sprendžiamas tas klausimas Seime. Komisijos vien jau pavadinimas sako apie jos tikslus – pilietinių ir politinių prezidento Rolando Pakso atstatymas. Ką reikėtų daryti, kad pagaliau valdžia susitartų – kada ir kokiu būdu mes tai padarysime.
- Jūsų manymu, šiandienos Lietuvos politiniame gyvenime parija Tvarka ir teisingumas turi didelę įtaką? Kiek apskritai nuo jos priklauso valdančios koalicijos sprendimai?
- Be abejo, būtų daug smagiau turėti 71 atstovą. Tikiuosi, ateis toks laikas. Tada 100% Vyriausybės programa bus sudaryta iš Tvarkos ir teisingumo partijos programos.
O dabar mes esame koalicijos partneriai, turime 10 žmonių Parlamente, beveik 160 savivaldybių tarybų narių, atstovaujame Europos parlamente (2 asmenys). Pagal pozicijas ir vertinimus esame jau ilgą laiką antroji parija.
Nuo mūsų pozicijos daug kas priklauso valstybėje. Situacija šiandien nėra bloga.
- Kodėl, kaip Jūs galvojate, neįvyko Jūsų bei Darbo partijos susijungimas?
- Manau tai buvo geras žingsnis, kad pradėti procesą ir matyti tikslą. Galėtų atsirasti galinga didžiulė partija, su daug atstovų, pretenduojanti pagal politinį svorį į pirmą vietą. Kai pradėjome procesą, atsirado labai daug trukdžių. Ne tik iš tų 2 partijų, kurios norėjo susijungti.
Bet buvo pradėta kaišioti pagalius į ratus, kad procesas nenueitų iki loginės baigties.
Visi konkurentai pamatė, kad gali tekti skaitytis su šią jėgą. Deja, šiame maratone, kurį reikėjo nueiti nuo pirmos idėjos iki sujungimo, pavadinimo bei bendro pirmininko – mūsų kolegos darbiečiai neišlaikė. Pamačiau, kad jie dreifuoja, tai nebeduoda naudos nei vienai pusei, taigi nusprendžiau sustabdyti.
- Jūs nebijote, kad galite būti pašalintas, kaip kažkada JAV prezidentas D. Kenedi?
- Tokių klausimų esu girdėję labai daug. Nuo premjeravimo laikų, sprendimų dėl privatizacijos. Tada tai buvo labai karšta ir galėjo įvykti. O dabar jau nemanau. Tikrai nemanau.
Ir kitas dalykas, kiek save atsimenu, visą gyvenimą aš ore. Visą laiką skraidau. Praskraidimas po tiltu, 12 cm tarp uodegų. Pažiūrėjus vien į tai – ar panašu, kad aš kažko bijau?