Potencialūs kandidatai į Lietuvos prezidentus kritikuoja šių dienų šalies realijas. Vieni po kitų girdisi raginimai normalizuoti santykius su Rusija ir kitais Lietuvos kaimynais. Norinčiųjų tapti Dalios Grybauskaitės įpėdiniu tarp pretendentų į šį postą nesimato. Prezidentinės kampanijos metu bus neigiamai vertinama tai, ko pasiekė šalis valdant Daliai Grybauskaitei.
„Nuo pat įstojimo į ES Lietuva sukūrė tikrą stebuklą. Lietuvos išsivystymo lygis per pirmuosius 10 narystės ES metų pašoko 50 proc. Tačiau jau keletą metų iš eilės matome, kad progreso nėra, — 2014–2016 metais mes nė kiek nepriartėjome prie europiečio vidutinio pragyvenimo lygio. Be ambicinių struktūrinių reformų nebus Lietuvos atgimimo ir augimo, mes nesukursime tokio stebuklo, kokį sukūrėme, stodami į ES“, — pasakė Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis konferencijoje Lietuvos ekonomikos klausimais.
Šis Skvernelio pasisakymas — akmenukas į prezidentės Dalios Grybauskaitės daržą. Pasirodo, pastaraisiais metais Lietuva pergyvena „sąstingį“. Lietuvos premjeras pasirinko politiškai labai svarbų laiką, kad tai pasakytų. Dabartinė vyriausybė dirba vos ilgiau metų, todėl ant jos pečių negalima suversti atsakomybės už stagnaciją. Ir iki prezidento rinkimų liko vos daugiau metų, todėl vyriausybės vadovas gali pretenduoti į valstybės vadovo vietą kaip reformatorius.
O kas kaltas dėl sąstingio? Kas trukdo vykdyti reformas? Kas stabdo Lietuvos vystymąsi? Be abejonės, dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Saulius Skvernelis nedviprasmiškai privedė auditoriją prie šios išvados. Premjeras pareiškė, kad vyriausybė ruošia mokesčių ir pensijų sistemų reformas, o taip pat reformas, skatinančias inovacijų politiką, kovos su šešėline ekonomika, švietimo, sveikatos apsaugos reformas ir t.t.
O tuo tarpu ponia prezidentė nuo pat pradžių kritikavo vyriausybės pensijų ir mokesčių reformas. Grybauskaitė paragino ministrus „negriauti to, kas veikia“. Štai ir darykite išvadą, kodėl Lietuva atsidūrė sąstingyje ir nesivysto.
Atviras vyriausybės vadovo šiuolaikinės Lietuvos „sėkmės istorijos“ neigimas — savaime įvykis.
Dirbantis premjeras Skvernelis atsisako eiti į prezidento rinkimus kaip Dalios Grybauskaitės įpėdinis ir tuo galutinai griauna dar praeitais metais intensyviai ruoštą „rokiruotės“ scenarijų, pagal kurį 2019 metais premjeras Skvernelis taptų prezidentu, o prezidentė Grybauskaitė — premjere.
Norint įgyvendinti „rokiruotės“ scenarijų, reikėtų, kad dabartinė prezidentė paremtų Skvernelio kandidatūrą, bet apie tokią paramą negali būti kalbos, nes Grybauskaitė vis dažniau puola vyriausybę, o premjeras vis dažniau kritikuoja prezidentės politiką.
Bet ir sociologai sufleruoja premjerui, jog skelbti save prezidentės kurso tęsėju nėra sėkminga politinė strategija. Absoliuti lietuvių dauguma palaikė Skvernelį jo konflikte su Grybauskaite dėl santykių su Rusija, kai premjeras pasiūlė atkurti dialogą su Maskva aukščiausiame politiniame lygyje, o prezidentė pasisakė kategoriškai prieš.
Sociologija ginče su Grybauskaite užsienio politikos klausimu pasinaudoja kitas galimas kandidatas į prezidentus — buvęs Lietuvos ambasadorius Rusijoje, dabar Europos instituto Kauno technologijos universitete direktorius Vygaudas Ušackas.
„Pagal mūsų universiteto užsakymą neseniai buvo pravesta apklausa aukšto emigracijos lygio priežasčių klausimu. Paaiškėjo, kad pagrindinės priežastys — ekonominės ir socialinės. Apklausa parodė: 64,2 proc. respondentų pagrindine emigracijos priežastimi laiko, lyginant su atlyginimais, aukštas kainas. 55,6 proc. — esant menkiems atlyginimams ir pensijoms, galimybių oriai gyventi stoką. O Rusijos agresijos bijo tik 2,4 proc. respondentų, ir tai 15-oji priežastis iš 16“, — neseniai pareiškė Ušackas ir, remdamasis šiais duomenimis, paragino nesąžiningus politikus nustoti naudotis „rusų korta“, nes dauguma lietuvių nerimtomis laiko kalbas apie artėjančią rusų agresiją.
Ir tai, be abejonės, signalas Daliai Grybauskaitei, kuri visą savo politinį kapitalą sutelkė „rusų grėsmėje“.
Ušacko žodžiai panašūs į Skvernelio žodžius apie tai, kad nuo 2014 metų spartų Lietuvos augimą pakeitė sąstingis. Būtent nuo 2014 metų politinį Grybauskaitės kursą galima pavadinti „Priešas prie vartų“.
Ir dabar galimi kandidatai į aukščiausią šalies postą daro išvadą, kad toks kursas įvarė Lietuvą į aklavietę.
„Akivaizdu, jog iki šiol Lietuvoje nesukurta strategija, nėra struktūrinių pokyčių, kurie skatintų piliečius pozityviai mąstyti ir priimti šaliai perspektyvius sprendimus. Tam reikalinga skaidri politinė valia, kurios pagrindas — konkretūs darbai, politinė atsakomybė“, — taip aiškina Vygaudas Ušackas rekordinio gyventojų bėgimo iš Lietuvos masto priežastis.
Kitas žinomas ir įtakingas Briuselyje lietuvis — ES sveikatos apsaugos ir maisto produktų saugos komisaras Vytenis Andriukaitis lietuviškų nelaimių priežastį įžvelgia ponios prezidentės užsienio politikoje.
„Mūsų partijos atstovas vadovauja Užsienio reikalų ministerijai, tačiau šioje ministerijoje nesimato socialdemokratų politikos. Aš nematau arba sunkiai įžvelgiu kairiąją Linkevičiaus užsienio politiką, todėl kad užsienio politika šiandien — ryškiai dešinioji Dalios Grybauskaitės politika. Dešinioji ir pagal retoriką, ir pagal mechanizmus, ir pagal mąstymą: „Mes pavojuje, aplink priešai — priešas jau už tvoros“. Taigi visuomenėje tvyro pasėta baimė ir kažkam naudinga žaisti ta baime“, — mano Andriukaitis.
Metų pradžioje Lietuvos eurokomisaras atvirai parėmė premjero Skvernelio iniciatyvą atkurti politinius kontaktus su Maskva.
„Galiu jums pateikti daug pavyzdžių, kaip šalys — ES narės bendradarbiauja tose sferose, kurios atitinka ES Tarybos rėmus. Komisija užsiima tuo pat. Tai kodėl Lietuva negali to daryti, niekaip nesuprantu. Kodėl gali Vokietija, Suomija, Belgija, o Lietuva negali?“ — kelia klausimą Andriukaitis.
Vygaudas Ušackas savo ruožtu tvirtina, kad Maskva neketina pulti Pabaltijo šalių ir, priešingai, suintertesuota bendradarbiavimu su Lietuva. „...tokias išvadas darau ne tik remdamasis žiniomis, kurias įgijau dirbdamas Maskvoje. Man žinoma, kad Rusija siūlė organizuoti susitikimą URM departamentų direktorių lygyje. Tačiau mūsų Užsienio reikalų ministerija, kiek man žinoma, į tai visiškai neatsiliepė“.
Kiti žinomi Lietuvos politikai, kurie taip pat yra galimi kandidatai į prezidentus, tačiau nėra tokie įtakingi, kad galėtų tiesiogiai kritikuoti Dalios Grybauskaitės politiką, kol kas nesiryžta išsakyti komentarų jos adresu.
Lietuvos žurnalistai jau priekaištavo Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui, kad jis stengiasi susilaikyti nuo kalbų užsienio politikos klausimais. Po to vienas iš populiariausių kandidatų į prezidentus labai švelniai pasisakė santykių su Rusija gerinimo klausimu.
„Šie santykiai — ne mano tema. Aš už tai, kad santykiai tarp šalių, ypač tarp kaimyninių, pasaulyje būtų geri; už tai, kad vienas kitam sakytų „labas rytas“. Aš už tai, kad jie gerėtų“, — pasakė Matijošaitis ir dėl visa ko pabėrė komplimentus Grybauskaitės adresu.
Suprantama, kodėl Kauno meras baiminasi. Jis neturi tokių resursų ir ryšių kaip Skvernelis, Ušackas ir Andriukaitis, kad galėtų tiesiogiai kritikuoti dirbančią prezidentę. Bet ir nenori rinkėjų akyse pasirodyti Grybauskaitei ištikimu politiku.
Tarp galimų kandidatų į Lietuvos prezidentus nėra norinčių pasireikšti „Pabaltijo geležinės ledi“ kurso tęsėjais: Lietuvos politikai remiasi moksliškai įrodytu faktu, jog asociacija su prezidente ir jos kursu jiems nepridės rinkėjų balsų.
Dalia Grybauskaitė savo prezidentinio termino pabaigoje tapo „toksine politike“. Atsidūrę greta jos politikai rizikuoja pralaimėti rinkimus. Nes nepaisant aukštai vertinamų lietuvių simpatijų savo prezidentei, ką demonstruoja apklausos, į klausimą, ar norite dar 5–10 metų gyventi kaip prie Grybauskaitės esant aukštam emigracijos lygiui, augančioms kainoms, militarizavimui ir kilmingoms haliucinacijoms apie rusų tankus, dauguma lietuvių atsakys neigiamai.