Переводы Переводы

„Kremliaus agentai“ Simpsonai: kompleksai verčia Lietuvą kovoti su multikais

Источник изображения: washingtonpost.com
 

Lietuvoje prisiminta iniciatyva uždrausti “Simpsonus” po to, kai vienoje iš multiplikacinio filmo serijų buvo pajuokauta, jog personažai nežino, kas tai yra Lietuva. Anekdotinė Lietuvos reakcija išduoda nepilnavertiškumo kompleksą. Pabaltijyje supranta, jog jie pasauliui neįdomūs: be kalbų apie “rusų grėsmę” globalinėje Pabaltijo šalių kultūrinėje erdvėje jie neturi ką pasakyti žmonijai.

30-ojo “Simpsonų” sezono 12-toje serijoje Liza apgaudinėja draugę, sakydama, kad jos tėvai apsigyveno kitoje šalyje. Ji bando sugalvoti šalį, kurioje jos draugai tikrai niekada nebuvo, ir įvardina Lietuvą.

“Mano tėvai išvyksta į Lietuvą. Jūs buvote Lietuvoje?” — klausia Liza draugės tėvo. Tas, nesupratęs, atsako: “Ne, tai buvo skaudanti vieta”.

Amerikiečių multiplikacinio serialo kūrėjai vargu ar norėjo paliesti švelnius Lietuvos “patriotų” jausmus, tačiau išėjo taip, jog dūrė jiems pirštu į akį.

Reaguota į pajuokavimą buvo anekdotiškai neadekvačiai.

Lietuvoje prisiminta, kad dar pernai buvo ketinama uždrausti “Simpsonus”, ir pasiūlė sugrįžti prie šio klausimo, jeigu jau amerikiečių multiplikacinis serialas leidžia sau šaipytis iš ištikimų NATO sąjungininkų.

Gruodžio mėn. Lietuvos radijo ir televizijos komisija nurodė “Simpsonus” vedančiai kompanijai AII Media Lithuania, kad multikas propaguoja alkoholizmą ir transliuojamas netinkamu laiku, kai jį gali pamatyti vaikai.

Iš pradžių buvo norima multiplikacinį serialą visai uždrausti, tačiau vėliau buvo leista jį transliuoti po dešimtos valandos vakaro. Tačiau dabar, kai paaiškėjo nelojalus “Simpsonų” požiūris į Lietuvos Respubliką, Lietuvoje iškilo klausimas: o gal be reikalo neuždraudėme?

“Simpsonų” epizodas verčia prisiminti Pabaltijo “kryžiaus žygį” prieš rusų multiplikacinį serialą “Maša ir Lokys”. Tai mėgstamas pabaltijiečių užsiėmimas — kovoti su multikais. Net britų Times praeitais metais pripažino Pabaltijo šioje srityje pirmavimą, paminėdama žymiausius kovos su nupieštų personažų “grėsme” specialistus Talino universiteto Komunikacijų instituto darbuotoją Priitą Chybimegi ir Lietuvos Seimo deputatą Lauryną Kaščiūną. Minėti “ekspertai” savo “moksliniuose darbuose” įrodinėjo, jog “Maša ir Lokys” — vaikų psichiką žeidžiantys Kremliaus propagandinės įtakos instrumentai, ir rusų multiplikacinį serialą būtina uždrausti.

Reakcijoje į “Simpsonus” ir “Mašą ir Lokį” yra daug bendro. Šios istorijos turi bendrą vardiklį: nepilnavertiškumo kompleksą.

Pabaltijis suvokia, kad žmonėms jis neįdomus, supranta, kad pasauliui neturi ko pasakyti, todėl atsako neadekvačiu elgesiu, kai jam tai nurodoma, ir tuo labiau tada, kai Vakarų pasaulis susidomi Rusija, kuria pagal pabaltijiečių ideologiją nereikia domėtis.

Liguistas požiūris į “Mašą ir Lokį” — šio multiko populiarumo pasaulyje pasekmė. Kuo populiaresnis tampa multiplikacinis filmas, tuo aršiau pasireiškia Pabaltijo liguistumas.

“Maša ir Lokys” pagal peržiūrėjimų visumą laikomas populiariausiu pasaulyje serialu. Vienas iš multiplikacinio filmo leidimų pateko į Gineso rekordų Knygą kaip labiausiai žiūrimas. Rezultatu 3,4 milijardo peržiūrėjimų YouTube epizodas “Maša plius košė” patenka į penketuką labiausiai pasaulyje žiūrimų vaizdo įrašų.

Tai yra mes turime pasaulinio masto fenomeną. Ir kas labiausiai nepatinka Pabaltijui – tą fenomeną pagimdė rusų kultūra. Tai neteisinga, taip negali būti. Rusija — atsilikusi, degraduojanti šalis, kuri netrukus subyrės ir nugaiš patvoryje nuo degtinės, taip pasauliui teigė Rusiją tiriantys Pabaltijo “ekspertai”, o dabar rusų multiplikacinis filmas laimi konkurenciją su “Disnėjumi” dėl amerikiečių ir europiečių vaikų meilės.

Pabaltijo rusofobai neranda kuo atsakyti į “Mašą ir Lokį”, neskaitant pareiškimų, kad ši saldi porelė — Putino hibridinis ginklas. Priešpastatyti “Kremliaus agentams” Lokiui ir Mašai savą ginklą jie negali, todėl kad pasaulio žemėlapyje nėra masinės ir elitarinės Pabaltijo šalių kultūros.

Tuo jos principialiai skiriasi nuo kaimynų.

Rusija turi “Mašą ir Lokį” — labiausiai žiūrimą pasaulyje serialą, kurį mėgsta milijonai vaikų. Baltarusiai turi World of Tanks — vieną iš populiariausių pasaulyje kompiuterinių žaidimų. Lenkija turi pasaulyje žinomą kinomatografą. Lenkų filmas “Šaltasis karas” šiais metais gali sulaukti “Oskaro” už geriausią režisūrą ir geriausią operatoriaus darbą ir lygiomis kausis su Holivudo produkcija dėl amerikiečių kino akademijos premijos.

Lietuva, Latvija, Estija nieko panašaus neturi.

Kada jų filmus buvo siūloma apdovanoti “Oskaru”? O kada paskutinį kartą ką nors girdėjome apie Pabaltijo filmus ir serialus?

Pastarasis klausimas — neretorinis. Atsakymas į jį Pabaltijo “patriotams” ypatingai nemalonus. Tarybinais laikais latvių serialą “Ilgas kelias kopose” žiūrėjo visa Tarybų Sąjunga ir socialistinės stovyklos šalys.

Tarp kitko, “Ilgas kelias kopose” pasakojo apie “miško brolius” ir latvių deportaciją į Sibirą po Antrojo pasaulinio karo. Šiandieninis Pabaltijis taip pat norėtų papasakoti pasauliui apie deportacijas ir “miško brolius” ir savo istorija sudominti pasaulį. Tada amerikiečių vidutiniokas iš “Simpsonų” bent jau sužinotų, ką reiškia žodis “Lietuva”.

Tačiau to pasakyti jis negali. Rusija, Rumunija ir Lenkija sugebėjo sukurti savo originalų postsocialistinį kinomatografą, o Pabaltijo šalys — ne. Jos nepajėgia sukurti tokio savos kultūros produkto, kuriuo susidomėtų pasaulis.

Todėl ir matome, kad Pabaltijis vakarietiškoje masiškoje kultūroje žinomas nežinojimu.

Alek Bolduin, kurdamas Donaldo Trampo parodiją, susitinka su Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovais ir negali prisiminti, kas tie žmonės. Pajuokų multiplikaciniame filme apie Europos Sąjungos šalis ir jų ypatumus Estija visai neminima, o Lietuva su Latvija išsiskiria tuo, kad jos pastoviai gąsdinamos.

Vienintelė išimtis iš šios taisyklės — pseudodokumentinis Bi-bi-si filmas apie tai, kaip Trečiasis pasaulinis karas prasideda dėl “žaliųjų žmogeliukų” desanto Daugpilyje. Ten jau anglai nesupainiojo Lietuvos su Latvija, ištyrė Latgalijos specifiką, įvertino Latvijos rusų faktorių ir atkūrė pabaltijiečių kliedesius apie “neišvengiamą rusų agresiją”.

Šis atvejis daug ką paaiškina. Po jo tampa aišku, kodėl Pabaltijo šalys negali pateikti nė vieno rusų agresijos fakto, tačiau maniakaliai įkyriai pasakoja apie ją pasauliui.

Rusija Lietuvai, Latvijai ir Estijai — vienintelė galimybė sudominti savimi pasaulį.
Tai vienintelis šansas, kad apie Pabaltijo šalis bus pradėta kalbėti, įsimins jų pavadinimus ir nereikės uždrausti “Simpsonų”.

Статья доступна на других языках:
Обсуждение ()